Enterinės ir parenterinės mitybos ypatumai pacientams, besigydantiems reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose

Abstract

Straipsnio tikslas – apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą apie kritinių pacientų mitybos ir priežiūros ypatumus, jos atitikimą tarptautinėms rekomendacijoms.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Rengiant literatūros apžvalgą šaltinių ieškota duomenų bazėse PubMed, Clinical Key bei specializuotoje paieškos sistemoje Google Scholar. Apžvelgti 36 ne senesni nei 5 metų moksliniai straipsniai, jiems nagrinėti taikyta aprašomoji analizė.

Rezultatai ir išvados. Dėl hipermetabolinės būklės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių (RITS) pacientai per pirmą savaitę kasdien praranda iki 2 proc. kūno masės. Pasirūpinti adekvačiu ligonių maitinimu svarbu tam, kad būtų galima pagreitinti jų sveikimą, sumažinti nepageidaujamų komplikacijų atsiradimą bei mirštamumą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, kritinių būklių pacientams dietą reikėtų pradėti taikyti per 48 valandas nuo patekimo į skyrių, o mitybos tikslus pasiekti palaipsniui. Energijos poreikiui apskaičiuoti tinkamiausias netiesioginės kalorimetrijos metodas. Hiperkalorinė ir izokalorinė dieta turi tam tikrų pranašumų, tačiau abiem režimais pacientų mirštamumas nesiskiria. Tiek padidinus, tiek sumažinus baltymų kiekį mityboje gali padidėti hospitalinių infekcijų bei mirštamumo rizika, tačiau esant skirtingoms mitybos rizikoms bei įvairaus sunkumo kritinėms būklėms abu taikomi principai gali būti naudingi. Parenteriniam maitinimui tikslinga naudoti mišraus tipo lipidų emulsijas, papildytas omega-3 bei omega-6 polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Derinant pacientų mitybą su fiziniu aktyvumu pasiekiami teigiami rezultatai, o aminorūgščių bei vitamino D papildai gali leisti tikėtis ligos regresijos bei geresnių išeičių. Kadangi RITS gydomų pacientų populiacija yra labai įvairi, skiriant maitinimą svarbu vadovautis klinikine patirtimi, individualizuotu požiūriu į pacientą bei taikyti moksliniais tyrimais paremtus principus.