Prarasti potencialūs gyvenimo metai Lietuvoje ir savivaldybių lygiu 2019–2022 m.

Abstract

Prarasti potencialūs gyvenimo metai (toliau – PPGM) dvidešimto amžiaus penkto dešimtmečio pradžioje pasiūlytas, tačiau mirtingumo rutininėje statistikoje retai naudojamas rodiklis, akcentuojantis mirtis jauname amžiuje. Šis rodiklis parodo ankstyvųjų mirčių poveikį visuomenei socialiniu ir ekonominiu požiūriu, išryškina prioritetines sveikatos priežiūros ir sveikatos politikos sritis. Atlikta nemažai tyrimų, analizuojančių prarastus potencialius gyvenimo metus Lietuvos mastu, tačiau pasigendama naujesnių duomenų apie PPGM ne tik Lietuvos mastu, bet ir savivaldybių lygiu.

Tyrimo tikslas. Apskaičiuoti ir įvertinti prarastų potencialių gyvenimo metų skaičių Lietuvoje 2019–2022 m. ir savivaldybių lygiu 2022 m.

Tyrimo metodai. Prarasti potencialūs gyvenimo metai apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kokio amžiaus sulaukęs asmuo mirė ir kokia yra ankstyvosios mirties amžiaus riba. Atsižvelgiant į šalies vidutinę tikėtino gyvenimo trukmę, ankstyvosios mirties amžiaus riba pasirinkta 75 m. Skaičiuojant PPGM, mirties atvejai grupuojami į penkmetines amžiaus grupes, amžiaus grupėje esantys mirties atvejai dauginami iš to amžiaus PPGM. Visų amžiaus grupių PPGM sumuojami ir gaunami PPGM, kuriuos prarado gyventojai dėl tam tikros ligos.

Rezultatai ir išvados. Lietuvos gyventojų (iki 74 m. amžiaus imtinai) standartizuotas PPGM rodiklis dėl visų ankstyvųjų mirties priežasčių (TLK-10-AM A00–R99, V00–Y89) per 2019–2022 m. sumažėjo 0,3 proc., tačiau mažėjimas buvo netolygus: 2019–2021 m. PPGM rodiklis didėjo (15,7 proc.), o mažėti pradėjo tik nuo 2021 m. 2021–2022 m. PPGM rodiklis sumažėjo 13,9 proc. – vyrų 14,9 proc., moterų 11,3 proc.

Didžiausias 2022 metų standartizuotas PPGM rodiklis užfiksuotas Varėnos r. (14 758,8/100 000 gyv.), Švenčionių r. (14 092,1/100 000 gyv.), Ignalinos r. (13 661,1/100 000 gyv.), Lazdijų r. (13 441,3/100 000 gyv.) ir Visagino (13 400,2/100 000 gyv.) savivaldybių gyventojams. Mažiausi rodikliai nustatyti Birštono (6 811,6/100 000 gyv.), Klaipėdos r. (6 809,1/100 000 gyv.), Kauno m. (6 808,7/100 000 gyv.), Kauno r. (6 633,7/100 000 gyv.) ir Neringos (4 130,2/100 000 gyv.) savivaldybių gyventojams.