Vyresnių klasių moksleivių sveikatą stiprinantis fizinis aktyvumas, miego kokybė ir psichoemocinė savijauta
DOI:
https://doi.org/10.47458/VS.2024.3(106)-2Abstract
Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp vyresnių klasių moksleivių sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo, miego kokybės ir psichoemocinės savijautos.
Medžiaga ir metodai. Tyrimas vykdytas 2023 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais Pasvalio miesto ir rajono ugdymo įstaigose. Apklausti 9–12 klasių mokiniai, prieš tai gavus Lietuvos sporto universiteto socialinių mokslinių tyrimų atitikties tyrimo etikos vertinimo komiteto leidimą vykdyti tyrimą. Iš viso tyrime dalyvavo 230 moksleivių, iš jų 125 (54,3 proc.) mergaitės ir 105 (45,7 proc.) berniukai. Tiriamųjų amžiaus vidurkis buvo 16,6 metų. Tiriamųjų fiziniam aktyvumui įvertinti naudotas Godino laisvalaikio fizinio aktyvumo klausimynas (angl. Godin Leisure – Time Exercise Questionnaire, GLTEQ). Paauglių miego kokybei įvertinti naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (angl. Pittsburgh sleep quality index, PSQI). Paauglių psichoemocinei savijautai įvertinti naudotas Pasaulinės sveikatos organizacijos geros savijautos rodiklis (PSO-5). Analizės metu buvo apskaičiuojama respondentų sociodemografinių charakteristikų aprašomoji statistika (skaičius, dažnis, procentinė išraiška). Taip pat apskaičiuota tyrime naudotų kintamųjų skalių aprašomoji statistika (vidurkis, minimali ir maksimali reikšmė, standartinis nuokrypis, dažnis, procentinė išraiška). Siekiant nustatyti sąsajas tarp psichoemocinės savijautos, fizinio aktyvumo ir miego kokybės naudotas Spearmanʼo koreliacijos koeficientas.
Rezultatai. Nustatyta, kad didžioji dalis (97,8 proc.) apklaustų mokinių priskirtini prie fiziškai aktyvių, 1,7 proc. – prie vidutiniškai aktyvių, o 0,4 proc. prie nepakankamai aktyvių. Nors rezultatai nebuvo statistiškai reikšmingi, tačiau pastebėta nežymi tendencija, kad berniukai fiziškai aktyvesni nei mergaitės (p = 0,39). Gauti rezultatai atskleidė, kad 66 proc. apklaustųjų neturi miego sutrikimų. Epizodiniai miego sutrikimai nustatyti 29,6 proc. apklaustųjų, o vidutiniai miego sutrikimai 4,3 proc. moksleivių. Rezultatai parodė, kad mergaitės pasižymėjo prastesne miego kokybe nei berniukai (p = 0,03). Vertinant paauglių psichoemocinę savijautą nustatyta, kad 15,7 proc. iš jų pasižymėjo prasta psichologine būsena, o 4,3 proc. buvo linkę į depresišką nuotaiką (p = 0,001). Rezultatai parodė, kad psichoemocinė savijauta turėjo statistiškai reikšmingą ryšį su bendru fiziniu aktyvumu. Miego sutrikimai, bloga savijauta dienos metu ir bendras Pitsburgo miego kokybės balas parodė stiprų neigiamą ryšį su psichoemocine savijauta. Stiprus neigiamas ryšys nustatytas tarp fizinio aktyvumo balo ir miego sutrikimų, blogos savijautos dienos metu – Pitsburgo miego kokybės indekso, t. y. kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo mažesnis miego sutrikimų lygis, geresnė savijauta dienos metu ir žemesnis Pitsburgo miego kokybės balas.
Išvados. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis vyresnių klasių moksleivių buvo priskirti prie fiziškai aktyvių. Epizodiniai miego sutrikimai nustatyti beveik trečdaliui tirtų paauglių; mergaitės dažniau nei berniukai vartojo medikamentus miegui gerinti. Tyrimo duomenys atskleidė, kad beveik kas penktas 9–12 klasių mokinys pasižymėjo prasta psichologine ar net depresiška nuotaika. Šio tyrimo iškelta hipotezė pasitvirtino. Iš gautų rezultatų galime daryti išvadą, jog fiziškai aktyvesni vaikai pasižymi geresne miego kokybe ir psichoemocine savijauta.