Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas Lietuvos ir savivaldybių lygiu bei šių mirčių įtaka vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei 2019–2023 m.

Abstract

Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas – mirties priežastys, kurių galima išvengti taikant veiksmingas visuomenės sveikatos ir pirminės prevencijos intervencijas (t. y. prieš prasidedant ligoms, traumoms; siekiant sumažinti jų dažnumą). Tarp 26 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) valstybių per 2020–2021 metų laikotarpį nuo išvengiamų ligų mirė 3 milijonai gyventojų (iki 75 metų). Iš jų 2,1 milijono mirčių buvo galima išvengti taikant efektyvias prevencines priemones. 2021 m. Europos Sąjungoje (toliau – ES) iki 75 m. amžiaus grupėje dėl išvengiamų mirties priežasčių mirė 1,3 milijono gyventojų. Iš jų 861 700 (66,2 proc.) mirčių buvo galima išvengti efektyviomis visuomenės sveikatos bei pirminės prevencijos intervencijomis. Lietuvoje 2023 m. 61,4 proc. visų išvengiamų mirties priežasčių sudarė prevencinėmis priemonėmis išvengiamos mirtys. Išvengiamo mirtingumo rodiklis ne tik atspindi sveikatos netolygumus, bet gali padėti pažvelgti į galimą problemą iš platesnės perspektyvos. Vienas tokių būdų yra stebėti, kaip stipriai išvengiamos mirtys lemia gyventojų vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę (toliau – VGT).
Tyrimo tikslas – įvertinti didžiausią prevencinėmis priemonėmis išvengiamą mirtingumą lemiančias mirties priežastis Lietuvos ir savivaldybių lygiu bei šių priežasčių įtaką vidutinei gyvenimo trukmei 2019–2023 m.
Tyrimo metodai. Šiame tyrime analizuojamos tik prevencinėmis priemonėmis išvengiamos ligos Lietuvos savivaldybėse. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių sąrašas analizuojamas pagal didžiausius mirčių atvejus, o tolimesnei analizei naudojama 10 dažniausiai pasitaikančių prevencinėmis priemonėmis išvengiamų ligų, remiantis 2023 m. duomenimis. Mirtingumo paplitimui apskaičiuoti naudojami išvengiamo mirtingumo atvejai, tenkantys 100 000 gyventojų. Rodiklis tiesiogiai standartizuojamas naudojantis EBPO pateikta standartinės populiacijos lentele. Siekiant apskaičiuoti prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirties priežasčių poveikį vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei, naudotas vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis Lietuvoje 2023 m., apskaičiuotas remiantis Sullivano metodu. Šis metodas įgyvendinamas sudarant išgyvenimo (mirtingumo) lenteles (angl. life-tables), kuriose apskaičiuota mirties tikimybė pagal amžių [16]. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių įtaka vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei apskaičiuota apimant visas prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirties priežastis. Iš bendrosios VGT atėmus VGT be prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirčių gautas skirtumas metais, rodantis hipotetinę situaciją: kiek metų pailgėtų bendroji VGT, sėkmingai kovojant su žmonių iki 75 metų amžiaus prevencinėmis priemonėmis išvengiamomis mirtimis.
Rezultatai ir išvados. 2019–2023 m. Lietuvos gyventojų standartizuotas mirtingumo rodiklis dėl prevencinėmis priemonėmis išvengiamų mirties priežasčių sumažėjo apie 2,9 proc.: moterų rodiklis padidėjo 35,1 proc., vyrų sumažėjo 26,7 proc. Lietuvoje 2023 metais dažniausios prevencinėmis priemonėmis išvengiamos mirties priežastys buvo šios: išeminės širdies ligos (3 054 mirtys, 29,3 proc.; t. y. 120 mirčių mažiau nei 2019 m. – 3 174 mirtys, 32,2 proc.); cerebrovaskulinės ligos (1 070 mirčių, 10,3 proc.; t. y. 112 mirčių mažiau nei 2019 m. – 1 182 mirtys, 12 proc.); trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (726 mirtys, 7 proc.; t. y. 124 mirtimis mažiau nei 2019 m. – 850 mirčių, 8,6 proc.); nelaimingi atsitikimai (648 mirtys, 6,2 proc.; t. y. 32 mirtimis daugiau nei 2019 m. – 625 mirtys, 6,3 proc.); ligos, susijusios su alkoholio vartojimu (610 mirčių, 5,9 proc.; t. y. 77 mirtimis daugiau nei 2019 m. – 533 mirtys, 5,4 proc.). Hipotetiškai, 2023 m. duomenimis, sėkmingai kovojant su prevencinėmis priemonėmis išvengiamomis mirtimis Lietuvos gyventojų VGT pailgėtų 5,9 metų, nežymiai daugiau nei 2019 m. (5,8 metų): labiau pailgėtų vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 7,7 metų  (2019 m. – 7,8 metų) nei moterų – 3,5 metų (2019 m. – 3,4 metų). Didžiausią įtaką 2019–2023 m. VGT turėjo išeminės širdies ligos (atitinkamai 1,3 ir 1,5 metų), nelaimingi atsitikimai (atitinkamai 0,49 ir 0,39 metų), savižudybės (atitinkamai 0,45 ir 0,36 metų), cerebrovaskulinės ligos (atitinkamai 0,43 ir 0,45 metų), trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai (atitinkamai 0,35 ir 0,3 metų), ligos, susijusios su alkoholio vartojimu (atitinkamai 0,35 ir 0,38 metų).