Veiksniai, turintys įtakos pooperaciniam skausmui po autogeninio transplantato paėmimo iš gomurio srities. Literatūros apžvalga

Abstract

Tikslas – atlikti mokslinės literatūros apžvalgą apie veiksnius, turinčius įtakos pooperaciniam skausmui po autogeninio transplantato paėmimo iš gomurio srities.
Metodai. Rengiant mokslinės literatūros apžvalgą, publikacijų paieška buvo vykdoma anglų kalba naudojant duomenų bazes PubMed, ClinicalKey Student, ScienceDirect, Mendeley, Scopus ir informacijos paieškos sistemą Google Scholar. Literatūros paieška atlikta anglų kalba pagal raktinius žodžius ir jų junginius: mucogingival surgery, free gingival graft, connective tissue graft, soft tissue graft, palatal donor, tuberosity.
Vertinti kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai, įtrauktos literatūros apžvalgos, metaanalizės ir sisteminės analizės. Šaltiniams nagrinėti taikyta aprašomoji analizė.
Rezultatai. Po gomurio transplantato paėmimo patiriamas pooperacinis skausmas yra laikomas didžiausiu šios technikos trūkumu. Gydymo klaidos procedūros metu gali padidinti ne tik pooperacinį diskomfortą, bet sukelti ir kitų komplikacijų: užsitęsusį kraujavimą, nekrozę, infekciją. Anatominiai veiksniai (transplantato dydis, liekamoji gomurio gleivinė, donoro paėmimo vieta), chirurginė technika turi įtakos pooperaciniam skausmui. Siekiant sumažinti pooperacinį diskomfortą galima naudoti donorinės srities apsaugines medžiagas: trombocitais papildytą fibriną, hemostatinę kempinėlę su cianoakrilatu ar be jo, takaus kompozito tvarstį, gomurio apsaugines kapas, „Ora-Aid“ pleistrą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti šių priemonių privalumus ir trūkumus. Be to, vis dar trūksta išsamių, kokybiškų mokslinių tyrimų apie šių pagalbinių priemonių naudojimo efektyvumą ir galimas rizikas. Pooperacinės priežiūros rekomendacijos, apimančios ibuprofeno, lidokaino, hialurono rūgšties gelio paskyrimą, gali prisidėti prie pooperacinio skausmo mažinimo.
Išvados. Pooperacinis skausmas po transplantato paėmimo yra daugiaveiksnis simptomas, kuriam įtakos turi visi chirurginio gydymo etapai. Prieš pradedant gydymą svarbu įvertinti individualius paciento ir anatominius veiksnius, gydymo metu pasirinkti tinkamą transplantato paėmimo techniką bei sritį, tinkamai apsaugoti donorinę zoną ir užtikrinti paciento pooperacinę priežiūrą. Kadangi transplantato paėmimas nėra tiesiogiai susijęs su donorinės srities gydymu, būtina įvertinti naudos ir rizikos pacientui santykį. Priėmus sprendimą naudoti autogeninį transplantatą būtina imtis visų įmanomų priemonių siekiant sumažinti pooperacinį skausmą. Be to, mokslo plėtra turėtų būti orientuota į naujų bioinžinerinių sprendimų kūrimą siekiant ateityje sumažinti autogeninių transplantatų naudojimą.