Išvengiamų hospitalizacijų rodiklių netolygumai Lietuvos savivaldybėse ir jų ryšys su kai kuriais demografiniais ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliais

Abstract

Tyrimo tikslas – išanalizuoti išvengiamų hospitalizacijų paplitimo netolygumus pagal amžių ir lytį Lietuvos savivaldybėse 2023 m. bei nustatyti išvengiamų hospitalizacijų paplitimo ir medianinio amžiaus, demografinės senatvės koeficiento, šeimos gydytojų skaičiaus ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) veiklos rodiklių ryšį.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo tipas – kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo objektas – išvengiamos hospitalizacijos (toliau – IH). Tyrimo populiacija – Lietuvos gyventojai (1 metų amžiaus ir vyresni, vyrai ir moterys), hospitalizuoti dėl ambulatoriškai valdomų ligų. Tyrimui naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) informacinės sistemos (IS) „Sveidra“ 2023 m. IH duomenys ir vidutinis metinis gyventojų skaičius pagal amžių, lytį ir administracinę teritoriją. Apskaičiuoti rodikliai 1 000 gyv. pagal amžių ir lytį Lietuvoje ir savivaldybėse, procentinė IH dalis nuo visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų (1 metų amžiaus ir vyresnių pacientų), skirtumams įvertinti apskaičiuotas t kriterijus. Pasiskirstymas savivaldybėse vertintas taikant variacijos koeficiento analizę. Nustatytas IH dažnio rodiklių ir medianinio amžiaus, demografinės senatvės koeficiento, šeimos gydytojų skaičiaus ir kitų ASPĮ veiklos rodiklių ryšys savivaldybėse. Sąsajoms tarp rodiklių nustatyti apskaičiuotas Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05.
Rezultatai ir išvados. 2023 m. Lietuvoje nustatyta daugiau nei 59 tūkst. IH atvejų, iš jų daugiau nei 37,3 tūkst. – Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse. 1 000 gyventojų teko 20,9 atvejo. Bendrai Lietuvoje IH sudarė 13,4 proc. visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų 1 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje, o Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse – net 14,5 proc. Dažniausiai tarp IH priežasčių Lietuvoje nustatytas stazinis širdies nepakankamumas (23,8 proc.), ausų, nosies ir gerklės infekcijos vaikams (12,9 proc.), pneumonija (12,1 proc.), pielonefritas (11,7 proc.), hipertenzija (7,9 proc.), cukrinis diabetas (7,7 proc.), kiek rečiau – epilepsija (5 proc.), krūtinės angina (4,1 proc.). Rodikliai tarp savivaldybių reikšmingai skyrėsi kelis kartus (t 3,82; p < 0,001; vidutinis rodiklis 23,91; standartinis nuokrypis 6,10; dispersija 37,25). Didžiausi hospitalizacijų dėl ambulatoriškai valdomų ligų rodikliai diagnozuojami vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams. Moterims bendras IH rodiklis nustatytas šiek tiek didesnis negu vyrams, tačiau atsižvelgiant į amžių ir atskiras priežastis, kai kurie rodikliai dažnesni tarp vyrų. Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp bendro IH rodiklio ir medianinio amžiaus, šiek tiek silpnesnis – tarp demografinės senatvės koeficiento savivaldybėse, t. y. didėjant medianiniam amžiui ir demografinės senatvės koeficientui, linkę didėti ir IH rodikliai. Tarp IH paplitimo ir šeimos gydytojų skaičiaus bei aktyviojo gydymo lovų funkcionavimo rodiklių aiškaus ryšio nustatyta nebuvo.