Tyrimo tikslas – įvertinti tėvų požiūrį į vaikų karščiavimą ir jo valdymo būdus.
Tyrimo medžiaga ir metodas. 2023 m. atliktas anoniminis anketinis tyrimas, sukurta internetinės apklausos anketa buvo paskelbta Google Forms platformoje. Anketą užpildė 1 215 respondentų. Klausimyną sudarė 23 klausimai. Tėvai buvo apklausti apie karščiuojančio vaiko priežiūrą, gydymo būdus, gretutinių simptomų ir komplikacijų valdymą.
Rezultatai. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad dažniausiai tėvai vaikų temperatūrą matuoja pažastyje (58,5 proc., n = 711). Tarp matavimo vietos ir vaiko amžiaus grupių (nuo <1 m. iki 18 m.) nustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų (p < 0,05). Jaunesnius nei 1 m. vaikus turintys tėvai temperatūrą dažniausiai matuoja bekontakčiu termometru, o 1–18 m. vaikų tėvai temperatūrą dažniau matuoja pažastyje, matavimas kaktos srityje bekontakčiu termometru lieka antroje vietoje. Pirmieji požymiai, įspėjantys tėvus apie vaiko karščiavimą, – vangumas, mieguistumas, irzlumas, karštesnė nei įprastai kakta ar kūnas, šaltos galūnės, sumažėjęs apetitas. Dėl vaiko karščiavimo 57,9 proc. apklaustų asmenų retai kreipiasi į sveikatos
specialistus, vidutiniškai dažnai kreipiasi 37 proc. tėvų, o dažnai – 5,1 proc. respondentų. Temperatūros vidurkis, kai vaikui tėvai duotų vaistų nuo karščiavimo, yra 38,5 °C. 71 proc. apklausos dalyvių skubiai vežtų vaiką į skubiosios pagalbos skyrių temperatūrai pakilus virš 40 °C. Dažniausiai tėvų pasirenkami vaistai vaikų karščiavimui mažinti – ibuprofenas (86,6 proc., n = 1 052) ir paracetamolis (74,3 proc., n = 903). Kokia ibuprofeno dozė tinka vaikui, žino 59,5 proc. (n = 723), paracetamolio – 54,9 proc. (n = 667) apklausoje dalyvavusių tėvų. Iš nemedikamentinių karščiavimo mažinimo būdų tėvai dažniausiai naudoja šaltus kompresus (17,6 proc., n = 214) ir vaistažolių arbatas (12,2 proc., n = 148). Su karščiavimu susiję simptomai, kurie kelia didžiausią nerimą tėvams, – traukuliai (94,5 proc., n = 1 148), naujai atsiradęs bėrimas (91 proc., n = 1 106), pasunkėjęs vaiko kvėpavimas (90,9 proc., n = 1 105), pamėlusios lūpos, nagai ar liežuvis (85,3 proc., n = 1 037).
Išvados. Tėvų požiūris į vaiko karščiavimą ir jo gydymą itin svarbus. Didelė dalis tėvų žino, kiek temperatūrai pakilus reikėtų duoti antipiretikų, taip pat išmano apie tinkamas medikamentines priemones vaikams, tačiau kai kurie tėvai nežino, kokių vaistų duoti vaikams nerekomenduojama, pasirenka vaikui netinkamą antipiretiko dozę, todėl gydantis gydytojas ar kitas medicinos pagalbą teikiantis darbuotojas turėtų įsitikinti, jog tėvai žino, kaip tinkamai malšinti karščiavimą. Vis dar populiarūs nefarmakologiniai temperatūros mažinimo būdai. Tėvų požiūris į karščiuojančio vaiko priežiūrą
ir gydymą skiriasi, todėl svarbu skleisti tikslią informaciją.
