Tyrimo tikslas – įvertinti visuomenės sveikatos specialistų, dirbančių Lietuvos visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, pokyčius 2016–2022 m., atsižvelgiant į demografines charakteristikas, išsilavinimą ir darbo vietas.
Medžiaga ir metodai. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose pokyčiams vertinti panaudoti Higienos instituto Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registre sukaupti duomenys.
Analizuoti specialistų registro įrašai nuo 2016 iki 2022 m. Duomenų analizei taikyti aprašomosios statistikos metodai:
skaičiuoti vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai. Statistiniai ryšiai tarp požymių buvo vertinti taikant chi kvadrato (χ²) kriterijų. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo p ≤ 0,05.
Rezultatai ir apibendrinimas. Nustatyta, kad Lietuvoje 2016–2022 m. visuomenės sveikatos priežiūros specialistų,dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, buvo apie 2 tūkst. ir šis skaičius beveik nekito. Apie pusę visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dirbo savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose, kita dalis – Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre ir specializuotose visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose. Pagal lytį šiose įstaigose vyravo moterys (virš 90 proc.). Daugiausia vyrų dirbo specializuotose visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose (2022 m. – 14,2 proc.). Apie trečdalį visuomenės sveikatos priežiūros specialistų sudarė jauni specialistai (18–34 m.) ir ši tendencija
išliko stabili. Vyresnio amžiaus grupės (45–64 m.) specialistų dalis per 7 m. sumažėjo nuo 50 iki 38,3 proc. Daugiau nei pusė specialistų turėjo aukštąjį arba aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir jų dalis šiek tiek augo. Didžioji dauguma (76,4 proc.) specialistų buvo įgiję sveikatos mokslo krypčių grupės išsilavinimą, apie pusė – visuomenės sveikatos krypties išsilavinimą ir jų dalis per 7 m. padidėjo nuo 38 iki 48,2 proc.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms būdinga didelė darbuotojų kaita – per 7 m. iš jų pasitraukė 979 specialistai, t. y. pasikeitė beveik pusė dirbančiųjų. Tik penktadalis pasitraukusių asmenų buvo pensinio amžiaus (vyresni nei 65 m.) specialistai.
