Vis daugiau medicinos darbuotojų Lietuvoje teikia ambulatorines slaugos paslaugas namuose (toliau – ASPN). Taip siekiama užtikrinti pagalbą pacientui pažįstamoje ir patogioje aplinkoje. Šis slaugos paslaugų teikimo modelis naudingas pacientams ir jų artimiesiems, tačiau kelia nemažai iššūkių patiems medicinos darbuotojams – ypač jų saugai ir sveikatai. Dirbdami paciento namų aplinkoje slaugytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai susiduria su profesinės rizikos veiksniais, kurie dažnai nėra būdingi tradiciškai dirbant sveikatos priežiūros įstaigose. Tokia profesinė rizika Lietuvoje laikoma naujai kylančia, todėl būtina ją atpažinti ir valdyti.
Situaciją išsamiai išanalizavo Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistai 2024 m. atliktoje studijoje. Remiantis šios studijos bei užsienio autorių pateiktais duomenimis, ASPN teikiantys medicinos darbuotojai kasdien susiduria su įvairiais fiziniais (ir fizikiniais), biologiniais, cheminiais, psichosocialiniais bei kitais (organizaciniais) profesinės rizikos veiksniais.
Vienas dažniausiai pasitaikančių pavojų – kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai, kylantys dėl sunkių pacientų kilnojimo, neergonomiškos darbo aplinkos ir nepatogios kūno padėties dirbant. Psichosocialinę riziką kelia nederamas pacientų ar jų artimųjų elgesys, agresija, emocinis spaudimas bei vienatvės jausmas, kai darbuotojai dirba po vieną. Biologinę riziką sudaro kontaktas su infekcijų sukėlėjais, kūno skysčiais, alergenais, gyvūnais, nehigieniška aplinka. Cheminiai pavojai kyla dėl oro taršos, kvapų, tabako dūmų ar kitų kenksmingų medžiagų buityje. Taip pat svarbūs fiziniai ir fizikiniai (pvz., slidžios grindys, tamsūs laiptai) bei kiti (organizaciniai) veiksniai (pvz., sudėtingas dokumentų pildymas, nenuoseklus teisinis reguliavimas, galimybės pasinaudoti tualetu trūkumas).
ASPN teikiantys darbuotojai yra nuolat judantys – t. y. dirba nuolat besikeičiančiose darbo vietose, – todėl pagal Tarybos direktyvą 89/391/EEB priskiriami ypač pažeidžiamų darbuotojų grupei, kuriai būtina skirti išskirtinį dėmesį. Metodinė medžiaga išsamiai paaiškina, kokia profesinė rizika kyla medicinos darbuotojams, teikiantiems ASPN, bei kokios yra šios rizikos prevencijos galimybės.
Siekdami sumažinti profesinę riziką specialistai rekomenduoja diegti ergonominius darbo organizavimo sprendimus, apmokyti darbuotojus atpažinti pavojus, suteikti tinkamas asmens apsaugos priemones bei saugų transportą. Taip pat būtina užtikrinti jų ryšį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, organizuoti psichologinę paramą, sudaryti galimybes mokytis, konsultuotis ir gauti pagalbą.
Reikšmingą vaidmenį čia atlieka ne tik medicinos darbuotojai ir jų įstaigų vadovybė, bet ir patys pacientai bei jų artimieji. Nuo jų priklauso, ar slaugos paslaugos bus teikiamos saugioje ir pritaikytoje aplinkoje. Rekomenduojama palaikyti tvarką paciento namuose, pašalinti kliūtis, tinkamai pasirūpinti augintiniais ir bendradarbiauti su ASPN teikiančiais specialistais.
Ši metodinė medžiaga skirta plačiam suinteresuotų grupių ratui: ASPN teikiantiems medicinos darbuotojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, administracijos darbuotojams, slaugos administratoriams, profesinės sveikatos bei darbuotojų saugos specialistams, pacientams, jų artimiesiems, taip pat savivaldybių įstaigoms, teikiančioms socialines paslaugas.
Metodinėje medžiagoje išsamiai paaiškinama, kokia profesinė rizika kyla teikiant ASPN, bei pateikiamos praktinės prevencijos priemonės, skirtos šiai rizikai sumažinti. Kiekvienos su šiuo procesu susijusios šalies indėlis yra svarbus siekiant užtikrinti saugią, efektyvią ir kokybišką slaugą paciento namų aplinkoje. Tinkamai organizuota ir visapusiškai įgyvendinama prevencija padeda sumažinti traumų, infekcijų bei emocinio perdegimo tikimybę, o kartu gerina ne tik darbuotojų saugumą ir gerovę, bet ir pacientui teikiamų paslaugų kokybę.
Su metodine medžiaga galima susipažinti Higienos instituto interneto svetainėje: METODINĖ MEDŽIAGA
Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Profesinės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Tamašauskaitė, el. p. [email protected], ir Profesinės ir aplinkos sveikatos centro Profesinės sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Pilipavičienė, el. p. [email protected], tel. (0 5) 212 0861.
