Darbo tikslas – ištirti Vilniaus universiteto Odontologijos instituto studentų pasikartojantį burnos gleivinės kramtymo įprotį, jo ryšį su nerimo lygiu ir įtaką su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei.
Darbo metodika. 2023 m. balandžio–birželio mėn. Vilniaus universiteto Odontologijos institute (VU OI) vykdyta anoniminė savanoriška anketinė apklausa, kurios metu apklausti 172 VU OI studentai. Anketa sudaryta iš 21 klausimo, pagal atsakymus į juos atitinkamai buvo vertinami demografiniai duomenys, pasikartojančio burnos gleivinės kramtymo įpročio paplitimas, su juo siejami veiksniai, nerimo lygis ir su sveikata susijusi gyvenimo kokybė. Nerimo lygis vertintas naudojant Generalizuoto nerimo skalę-7 (GAD-7), su sveikata susijusi gyvenimo kokybė trijose srityse (emocinė būklė, socialinė funkcija, energingumas) tirta taikant Trumpą sveikatos apklausos formą (SF-36). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis IBM SPSS 29.0 programa. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.
Rezultatai. Tyrimas parodė, kad 57 proc. VU OI studentų turi burnos gleivinės kramtymo įprotį, iš jų 54,1 proc. respondentų šis įprotis yra lėtinis, trunka ilgiau nei metus. Dažniausiai burnos gleivinės kramtymo įprotis sukėlė skausmą (54,1 proc.), rečiau – mitybos sutrikdymą (23,5 proc.) ir estetinius pokyčius (20,4 proc.). Gauti rezultatai parodė, kad studentai, turintys burnos gleivinės kramtymo įprotį, pasižymėjo aukštesniu GAD-7 balu, t. y. patyrė didesnio lygio nerimą (p < 0,001). Be to, studentai, turintys tiriamą įprotį, lyginant su neturinčiais šio įpročio respondentais, statistiškai reikšmingai prasčiau vertino savo nuo sveikatos priklausančią gyvenimo kokybę visose tirtose srityse – energingumą, socialinę funkciją ir emocinę būklę (atitinkamai p = 0,005; p = 0,003; p = 0,006). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir tautybės nenustatyta (p = 0,799), tačiau iš užsienio atvykusių studentų burnos gleivinės kramtymo įpročio dažnis per dieną buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei lietuvių studentų (p = 0,003).
Išvados. Pasikartojantis burnos gleivinės kramtymo įprotis yra plačiai paplitęs tarp VU OI studentų. Jis yra susijęs su Justė Gladkauskaitė, Greta Aidukaitėstudentų patiriamu didesnio lygio nerimu ir turi neigiamos įtakos nuo sveikatos priklausančiai gyvenimo kokybei. Svarbu plėtoti daugiadalykį psichikos sveikatos ir odontologijos mokslų požiūrį, gerinti pasikartojančio burnos gleivinės kramtymo įpročio diagnostikos kriterijus, prevenciją ir gydymą.
