Griuvimų prevencijai taikomų intervencijų veiksmingumas

Santrauka

Tikslas – apžvelgti griuvimų prevencijai taikomų intervencijų veiksmingumo vertinimo rezultatus.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimų paieška buvo vykdoma duomenų bazėje PubMed. Bibliografiniams įrašams tvarkyti naudota programa Zotero. Į apžvalgą įtraukti viso teksto moksliniai straipsniai, publikuoti anglų kalba 2013−2023 m.
Rezultatai. Į vertinimą įtrauktos 9 publikacijos, kuriose vertintas griuvimų prevencijai taikomų intervencijų veiksmingumas. Į vertinimą įtraukti 2 randomizuoti kontroliuojamieji tyrimai (RCT), 6 sisteminės apžvalgos (SA) bei 1 klinikinis ir stebėjimo tyrimas. Publikacijų rezultatai analizuoti pagal intervencijos taikymo vietą: aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, slaugos ir senelių globos namai, asmens sveikatos priežiūros įstaigų pediatrijos skyriai ir stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos.
Apibendrinimas. Pacientų ir (ar) sveikatos priežiūros specialistų mokymas yra veiksminga priemonė siekiant sumažinti griuvimų riziką sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau kompleksinės intervencijos taip pat svarbios siekiant užkirsti kelią griuvimų rizikai. Nors ir trūksta tvirtų mokslinių įrodymų, svarbu taikyti pacientų rizikos vertinimą, laikytis pacientų saugos principų, kurti saugią aplinką, taikyti pagalbines priemones.

ĮVADAS

Prieinamų, saugių ir kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra pagrindinė sveikatos apsaugos sistemos užduotis, tačiau sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose susiduriama su nepageidaujamais įvykiais (toliau − NĮ), galinčiais sutrikdyti gydymo procesą, sukelti papildomų sveikatos problemų ir padidinti sveikatos priežiūros sistemos išlaidas. NĮ – tai įvykis, aplinkybė, veika, galėję sukelti ar sukėlę nepageidaujamą išeitį (rezultatą) pacientui [1]. Lietuvoje 2023 m. bendras užregistruotų NĮ skaičius siekė 4 821 atvejį. Daugiausia NĮ užregistruota ligoninėse – 4 188 (86,8 proc.), ambulatorines paslaugas teikiančiose įstaigose – 216 (4,5 proc.), socialinės globos namuose – 212 (4,4 proc.), o kitose įstaigose, teikiančiose asmens sveikatos priežiūros paslaugas (sanatorijose, reabilitacijos centruose ir kt.) – 206 (4,3 proc.).
Apie 47,6 proc. visų NĮ Lietuvoje sudarė NĮ, susiję̨ su pacientų priežiūra – šioje grupėje daugiausia užregistruota pacientų griuvimų (51,7 proc.), pragulų, atsiradusių hospitalizacijos metu (35,8 proc.) ir kritimų iš aukščio (5,1 proc.). Dažniau NĮ nustatyti vyresniems pacientams: 60–79 m. amžiaus (38,1 proc.) ir 80 m. bei vyresniems (28 proc.). Pagrindinė NĮ priežastis buvo įvardyta pacientų sveikatos būklė (41,7 proc.), kitos priežastys sudarė beveik ketvirtadalį NĮ (23,9 proc.), žmogiškasis faktorius 16,9 proc., netinkama gydymo eiga 6,7 proc., ASPĮ aplinkos įtaka 5,2 proc. Taikytos ar planuojamos taikyti NĮ prevencinės priemonės dažniausiai orientuotos į pacientą (43,6 proc.) ir ASPĮ darbuotojus (28,3 proc.), rečiausiai prevencinės priemonės skirtos aplinkos veiksniams gerinti (6,2 proc.) [2]. NĮ registravimo proceso skaitmenizavimas, kokybės standartų sukūrimas ir jų kontrolė, NĮ priežasčių analizė, prevencijos veiksmų plano sudarymas, sveikatos specialistų mokymai yra svarbios ir reikšmingos NĮ valdymo priemonės. Siekiant užkirsti galimybę susidaryti naujiems NĮ, svarbus kompleksiškas požiūris į organizacinius, socialinius, žmogiškuosius ir techninius veiksnius [3].
Nors pacientų saugai ir pacientų saugos kultūros ugdymui skiriamas vis didesnis dėmesys, tačiau efektyvaus NĮ valdymo sveikatos priežiūros įstaigose užtikrinimas dar kelia nemažų iššūkių. Nustatyta, jog nepageidaujamų įvykių Europos Sąjungos šalyse patiria maždaug 4–17 proc. visų ligoninėse hospitalizuotų pacientų, tačiau apie pusės nepageidaujamų įvykių būtų galima išvengti [4].
Pacientų griuvimai yra dažniausi NĮ, susiję su pacientų priežiūra, Lietuvoje. Paciento griuvimas ligoninėje – tai nenumatytas jo atsiradimas nenatūralioje pozicijoje, dažniausiai horizontalioje, dėl individualių paciento charakteristikų ar aplinkos veiksnių [5]. 2015 m. publikuoto tyrimo autorių nuomone, normalus judėjimas, pusiausvyros koordinacija atliekant įvairius veiksmus glaudžiai susijusi su sveikata bei jai įtakos turinčiais įvairiais veiksniais, ypač amžiumi, sąlygoja žmogaus autonomiją ir mobilumą. Žmonija senėja, daugėja vyresnio amžiaus – pagyvenusių, senų ir ilgaamžių – žmonių visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje [6]. Tačiau griuvimai ligoninėje paveikia jaunus ir vyresnio amžiaus pacientus. Įžvelgiamas poreikis atlikti tolesnius tyrimus, siekiant išvengti griuvimų ligoninėse [7]. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) atlikto tyrimo autorių nuomone, nors gydymo įstaigose įvykusių griuvimų skaičius paskutiniais metais ir mažėjo, patys griuvimai išlieka rimta problema. Kiekvienais metais JAV gydymo įstaigose įvyksta nuo 700 000 iki 1 000 000 griuvimų, kurie lemia apie 250 000 traumų ir iki 11 000 mirčių. Apie 2 proc. hospitalizuotų pacientų hospitalizacijos metu nugriūva bent kartą. Apytiksliai vienas iš keturių griuvimų sukelia traumą, o kas dešimtas griuvimas sukelia rimtą traumą [8]. Kitų autorių nuomone, hospitalizuotų asmenų griuvimai vieni dažniausių NĮ gydymo įstaigose. Ne visų griuvimų galima išvengti, tačiau vertinant šių NĮ rizikas ir taikant intervencijas, nukreiptas į minėtas rizikas, galima išvengti 20–30 proc. visų griuvimų [9].
Straipsnio tikslas – apžvelgti griuvimų prevencijai taikomų intervencijų veiksmingumo vertinimo rezultatus.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Mokslinių straipsnių paieška ir atranka. Tyrimų paieška vykdyta duomenų bazėje PubMed. Paieškai atlikti naudoti šie raktiniai žodžiai arba jų junginiai: fall prevention, fall management, patient fall, interventions to reduce falls in hospitals, patient safety. Paieškos metu rastiems bibliografiniams įrašams tvarkyti naudota programa Zotero.

Tyrimų duomenų rinkimas ir analizė. Mokslinių straipsnių atranka pagal nustatytus atrankos kriterijus (1 lentelė) buvo atliekama dviem etapais. Pirmu etapu pašalinti straipsnių dublikatai. Publikacijos atitiktis įtraukimo kriterijams vertinta pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją. Jei iš santraukoje pateiktos informacijos nebuvo aiški publikacijos atitiktis atrankos kriterijams, publikacija buvo įtraukiama į tolimesnį atrankos etapą. Antru etapu buvo vertinama visateksčių straipsnių atitiktis atrankos kriterijams. Abiem etapais buvo atmesti tie straipsniai, kurie neatitiko bent vieno iš įtraukimo kriterijų. Publikacijų atrankos metu atmestos publikacijos, kurios nagrinėjo griuvimų prevencijos intervencijas, vykdomas ASPĮ, tačiau nukreiptas į griuvimų prevenciją pacientų namų aplinkoje. Neįtrauktos ir publikacijos, nagrinėjančios intervencijas, nukreiptas ne į pačių griuvimų prevenciją, o į griuvimų pasekmių lengvinimą. Rinkta informacija apie tyrimus (autorius, publikavimo metai, šalis, tyrimo tipas) ir tyrimuose pateiktus rezultatus. Tyrimų duomenys buvo analizuojami taikant aprašomąją analizę.

1 lentelė. Mokslinių straipsnių atrankos kriterijai

REZULTATAI

Įtrauktų mokslinių straipsnių apibūdinimas. Atlikus paiešką mokslinėse duomenų bazėse iš viso buvo rasta 12 040 publikacijų, iš kurių etapais galutinai atrinktos ir vertinime analizuojamos 9 publikacijos. Publikacijų atrankos schema pateikta 1 pav. Į vertinimą įtrauktos publikacijos, kuriose vertintas griuvimų prevencijos intervencijų veiksmingumas. Į vertinimą įtraukti 2 randomizuoti kontroliuojamieji tyrimai (RCT), 6 sisteminės apžvalgos (SA) bei 1 klinikinis ir stebėjimo tyrimas.

1 pav. Publikacijų atrankos pagal PRISMA schema

Aktyvaus gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigos (ligoninės). 2014 m. publikuotame RCT buvo siekiama pateikti tyrimo, nagrinėjančio elektroninių jutiklių naudojimo veiksmingumą siekiant sumažinti griuvimų palatose, kuriose prižiūrimi vyresnio amžiaus asmenys, skaičių. Tyrimas atliktas Jungtinėje Karalystėje, iš viso tyrime dalyvavo 1 839 asmenys (918 asmenų intervencinėje grupėje, 921 − kontrolinėje). Taikoma intervencija – slėgio jutikliai, radijo signalu informuojantys slaugytojų komandą, kai pacientas išlipa iš lovos ar atsistoja nuo kėdės. Tyrimo metu viena slaugytoja buvo atsakinga už mažiau nei 5 pacientus. Atlikus tyrimą, intervencinėje grupėje buvo fiksuoti 85 griuvimai (65 griuvę pacientai), griuvimų dažnis 8,71 per 1 000 lovadienių, palyginti su 83 griuvimais prie lovos (64 griuvę pacientai) kontrolinėje grupėje, griuvimų dažnis 9,84 per 1 000 lovadienių (koreguotas dažnumo koeficientas 0,90; 95 proc. PI 0,66–1,22, p = 0,51). Atsižvelgiant į laiką iki pirmojo griuvimo, reikšmingo skirtumo tarp dviejų grupių nenustatyta (koreguotas rizikos koeficientas (HR, angl. adjusted hazard ratio) 0,95; 95 proc. PI 0,67–1,34; p = 0,12). Vidutinės išlaidos vienam pacientui intervencijos grupėje buvo 7 199 svarai sterlingų, palyginti su 6 400 svarų sterlingų kontrolinėje grupėje, vidutinis QALY (angl. Quality-adjusted life year) skirtumas vienam pacientui – 0,0001 (95 proc. PI 0,0006–0,0004, p = 0,67). Autorių nuomone, slėgio jutikliai prie lovos ar lovos ir kėdžių, kaip viena taikoma intervencijos strategija, nesumažina griuvimų stacionare, neturi įtakos laikui iki pirmojo griuvimo ir nėra ekonomiškai naudingi vyresnio amžiaus pacientams [10].

2022 m. publikuotos SA tikslas buvo ištirti griuvimų prevencijos intervencijų poveikį griuvimų dažniui ir rizikai griūti ligoninėje. Tyrimų populiacijas sudarė asmenys, vyresni nei 18 metų. SA autoriai nagrinėtas intervencijas suskirstė į: 1) pavienes intervencijas (pacientų arba gydytojų mokymas, aplinkos veiksnių keitimas, pagalbinės priemonės, reabilitacija, fizioterapija, vaistų administravimas, mitybos keitimas ir kt.); 2) daugiafunkces intervencijas, kurios derina du ar daugiau metodų. SA autoriai nurodo, kad vienintelė iš nagrinėtų intervencijų, sumažinusi griuvimų dažnį ir tikimybę, buvo pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų mokymas (švietimas) (atitinkamai RaR (angl. fall rate ratio) = 0,70 [0,51–0,96], p = 0,03 ir OR (angl. odds ratio) = 0,62 [0,47–0,83], p = 0,001. Keturiuose į metaanalizę įtrauktuose tyrimuose buvo įvertintas griuvimų dažnis ir rizika, kai buvo taikomi pagalbiniai prietaisai (lovos ar nešiojamieji jutikliai ir įspėjamosios apyrankės). Bendri pagalbinių prietaisų rezultatai neparodė reikšmingo poveikio griuvimo greičiui ar griuvimo tikimybei (RaR = 1,22; PI 0,84–1,78; Z (angl. test of overall effect) = 1,03; p = 0,30; OR = 1,1; PI 0,94–1,31; Z = 1,19; p =  0,23). Trijuose tyrimuose nagrinėtos reabilitacijos ir mankštos terapijos. Analizė neparodė bendro griuvimo rizikos sumažėjimo taikant reabilitacijos ir mankštos terapiją (OR = 0,72; PI 0,12–4,32; Z = − 0,36; p = 0,72). Dviejuose tyrimuose buvo įvertinti aplinkos veiksniai (skirtingų rūšių grindys). Viename iš tyrimų nustatyta, kad kiliminė danga (intervencinė grupė) yra saugesnė už vinilinę grindų dangą (kontrolinė grupė). Antrajame tyrime lygintos storesnės grindys (8,3 mm storio vinilo danga ant stiklo pluošto kilimėlio) su standartinėmis grindimis (2 mm storio vinilo danga su termoplastinėmis plytelėmis). Bendras skirtumas taikant minėtas intervencijas nebuvo statistiškai reikšmingas (OR = 2,87, PI 0,58–14,27, Z = 1,29, p = 0,20). Nustatyta, kad pacientų ir personalo mokymas gali sumažinti ligoninėse įvykstančių griuvimų skaičių. Daugiafunkcės intervencijos taip pat turėjo tam teigiamą poveikį. Tačiau kėdžių ar lovų jutikliai, nešiojamieji jutikliai ir rizikos vertinimo įrankių naudojimas nebuvo susiję su reikšmingu griuvimų skaičiaus sumažėjimu [11].

2021 m. publikuota SA, kurios tikslas – atlikti literatūros apžvalgą, tiriant jutikliais pagrįstų prietaisų naudojimo poveikį, siekiant išvengti suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių griuvimų ligoninėse. Į apžvalgą įtrauktų tyrimų populiaciją sudarė 20 691 hospitalizuotas pacientas. Intervencinėje grupėje (n = 11 769) griuvo 351 (3 proc.) pacientas, kontrolinėje grupėje (n = 17 922) – 426 (2,4 proc.) pacientai (RR (angl. relative risk) 1,20, 95 proc. PI 1,04–1,37, p = 0,02). Vyresnio amžiaus pacientų, kurie naudojosi jutikliais, esančiais lovoje ar kėdėje, griuvimo atvejų buvo 19 proc. daugiau, palyginti su kontroline grupe. Kiti jutiklių tipai, pvz., nešiojamieji jutikliai, gali būti naudojami kaip pagalbinės profilaktinės griuvimo priemonės ligoninėse [12].

2021 m. publikuotas klinikinis ir stebėjimo tyrimas siekė nustatyti, ar PUP® (angl. Patient Is Up) Smart Socks (liet. išmaniosios kojinės) apsaugo nuo griuvimo pacientus, kuriems nustatyta didelė griuvimų rizika. Tyrimas atliktas JAV esančiose ligoninėse, tyrimo populiaciją sudarė 1 516 vyresnių nei 18 m. asmenų. Nagrinėta intervencija – kojinės su sensoriniais davikliais (pacientui koja palietus grindis, signalas perduodamas slaugytojų postui). Klinikinio tyrimo metu pacientai dėvėdami kojines praleido 1 694 dienas ligoninėse, griuvimo dažnis sumažėjo nuo 4 iki 0 per 1 000 lovadienių (p < 0,01). Stebėjimo tyrime pacientai dėvėdami kojines praleido 2 286 dienas, griuvimų dažnis sumažėjo nuo 4 iki 1,3 per 1 000 lovadienių (p < 0,05). Autorių nuomone, intervencija gali žymiai sumažinti stacionare su griuvimais susijusių sužalojimų ir mirties atvejų skaičių bei su jais susijusias išlaidas [13].

2013 m. publikuotoje SA siekta apžvelgti griuvimų prevencijos metodų taikymą, jų įgyvendinimą, apžvelgti intervencijų komponentus, intervencijų palyginimą ir efektyvumą JAV gydymo įstaigose. Nagrinėtos intervencijos buvo nukreiptos į griuvimų dažnio mažinimą ASPĮ. Į apžvalgą įtraukti 59 tyrimai. Į intervencijų įgyvendinimo strategijas įtrauktas mokymas, komitetų steigimas, įstaigos vadovų įsitraukimas ir kt. Įtrauktose publikacijose intervencijų įgyvendinimo strategijos buvo aprašytos neišsamiai, dauguma intervencijų apėmė tik kelis komponentus. Dauguma intervencijų buvo aprašytos kaip unikalūs metodai, sujungiantys daugybę skirtingų komponentų ir priežiūros procesų, kuriais siekiama užkirsti kelią griuvimams, pvz., rizikos griūti įvertinimą, vaizdinius įspėjimus, nurodančius riziką griūti, paciento ir šeimos mokymus, paciento priežiūros ciklus, lovos jutiklius. Bendras griuvimų po intervencijos IRR (angl. incidence rate ratio) buvo 0,77 (95 proc. PI 0,52–1,12, p = 0,17; I² = 94 proc.; 8 tyrimai). Autorių nuomone, trūksta įrodymų, kaip ligoninės gali sėkmingai užkirsti kelią griuvimams, pabrėžiama, kad būtina plačiau skelbti griuvimų prevencijos intervencijų rezultatus, detaliau aprašyti intervencijos komponentus [14].

Slaugos ir senelių globos namai. 2023 m. publikuotoje SA siekta nustatyti veiksmingas kompleksines griuvimų prevencijos intervencijas, skirtas senyvo amžiaus globos įstaigų gyventojams. Tyrimai atlikti Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Naujojoje Zelandijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV, Ispanijoje. Apžvelgtos kompleksinės intervencijos buvo skirtos aplinkos ir individualiems rizikos veiksniams mažinti, įskaitant aplinkos rizikos vertinimą, vaistų administravimą ir pratimų / mankštos intervencijas. Bendras kompleksinių intervencijų veiksmingumo vertinimas parodė, kad griuvimų koeficientas yra 0,85 (95 proc. PI 0,65–1,10; I² = 85 proc.; 11 tyrimų). Intervencijų komponentų analizė parodė planavimo įtraukiant įstaigos personalą ir vadovus svarbą ir tinkamai pritaikytos intervencijos, atsižvelgiant į individualius paciento poreikius, svarbą. Autorių nuomone, kompleksinės intervencijos ypatingos tuo, kad yra pritaikomos pagal paciento asmeninius rizikos veiksnius. Suteikus galimybę personalui pritaikyti intervenciją individualiems pacientams atsižvelgiant į jų asmeninius rizikos veiksnius ir aplinką, būtų galima labiau užtikrinti pacientų saugą. Svarbu daugiau dėmesio skirti pacientams, kuriems nustatyta didesnė griuvimų rizika. Taip pat svarbu atsižvelgti į aplinkos rizikos veiksnius: pavojų griūti keliančių aplinkos veiksnių šalinimą, stebėjimo tobulinimą naudojant lovos ir kėdžių jutiklius, asmeninių saugiam judėjimui skirtų priemonių, pvz., pagalbinių vaikščiojimo priemonių, avalynės, regėjimo korekcijos priemonių, taikymą [15].

2023 m. publikuoto RCT tikslas buvo įvertinti virtualios realybės pratimų poveikį pusiausvyrai ir baimei griūti tarp pagyvenusių slaugos namų gyventojų. Tyrimas atliktas slaugos namuose Irane, tyrimo populiaciją sudarė savarankiškai vaikščiojantys ar judantys be pagalbinių priemonių slaugos namų gyventojai, vidutiniškai 70 metų amžiaus. Intervencinei grupei skirti pratimai / mankštos naudojant konsolę Xbox Kinect, kontrolinei grupei skirtos įprastos slaugos namuose vedamos mankštos. Vidutinis balanso įvertis reikšmingai padidėjo intervencinėje grupėje po intervencijos (p < 0,001), o kontrolinėje grupėje šis padidėjimas statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p = 0,687). Be to, vidutiniai pusiausvyros pokyčiai kontrolinėje ir intervencinėje grupėje reikšmingai skyrėsi (p < 0,001). Imituoti pusiausvyros pratimai gali pagerinti pusiausvyrą, jie gali būti naudojami slaugos namuose [16].

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pediatrijos skyriai. 2021 m. atliktoje SA buvo keliamas tikslas apžvelgti griuvimų prevencijos programų, skirtų pediatrijos skyriuose stacionarizuotiems pacientams, turinį ir veiksmingumą. Į apžvalgą įtraukti 9 tyrimai, atlikti Korėjos, Singapūro ir JAV ASPĮ pediatrijos skyriuose. 4 iš 9 tyrimų savo tiriamuosius priskyrė aukštos, vidutinės arba mažos rizikos pargriūti grupei. Tai reiškia, kad aukštos rizikos grupei priskirti pacientai turėjo dėvėti žalios spalvos lipduką arba skiriamąjį ženklą (pvz., apyrankę), kad personalas galėtų greitai identifikuoti ir stebėti aukštos rizikos grupei priskirtą pacientą, jei šis vaikštinėtų koridoriuje. Atitinkamai pažymėti aukštą riziką griūti turintys pacientai padeda palaikyti personalo budrumą. Kitame tyrime pateikiamos rekomendacijos, kad veiksminga griuvimų prevencijos priemonė yra aukštos rizikos grupės pacientus guldyti į palatas, esančias arčiau slaugos posto, bei palikti praviras palatos duris. Tai taip pat padėtų stebėti ir palaikyti personalo budrumą. Visuose tyrimuose buvo analizuojami griuvimai (pats įvykis), griuvimų skaičius ir vertinama rizika griūti. Griuvimų prevencijos programos galimybių santykis 0,95 (95 proc. PI 0,550–1,640) 7 tyrimuose nebuvo statistiškai reikšmingas. Remiantis metaanalizės rezultatais, 4 tyrimuose, kuriuose buvo gauti statistiškai reikšmingi rezultatai, buvo akcentuojamas reguliarus ir dažnas (kas valandą) paciento lankymas palatoje  ir saugios hospitalizacijos aplinkos kūrimas (lovos stabdys, lova žemoje padėtyje, pakelti šoniniai turėklai). Autorių nuomone, reikia sukurti griuvimų rizikos vertinimo priemonę. Be to, norint išvengti vaikų griuvimų stacionare, būtina parengti įrodymais pagrįstą standartizuotą programą ir įvertinti jos veiksmingumą [17].

Stacionarinės psichikos sveikatos priežiūros įstaigos. 2019 m. publikuotoje SA siekta įvertinti ir apžvelgti publikacijas apie pacientų saugą stacionarinėse psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Apžvalgoje nagrinėti 364 straipsniai, kuriuose tirtos į pacientų saugą orientuotos intervencijos. Publikacijos apie griuvimus sudarė 1 proc. (n = 6). Šios kategorijos tyrimai analizavo griuvimų paplitimą ir vyresnio amžiaus psichiatrijos ligonių, sergančių demencija, griuvimų prevencijos ir žalos mažinimo intervencijas. Nustatyta, kad pasikartojantis griuvimų rizikos veiksnys yra vaistų vartojimas. Autoriai mano, kad pacientų sauga stacionarinėse psichikos sveikatos įstaigose yra nepakankamai ištirta, palyginti su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis [18].

REZULTATŲ APTARIMAS

Atliktu trumpuoju visuomenės sveikatos technologijų vertinimu siekėme nustatyti, kurios intervencijos yra veiksmingos griuvimų prevencijai asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ). Atsižvelgiant į publikacijas, nagrinėjančias griuvimų prevencijos tematiką, galima teigti, kad griuvimų, kaip nepageidaujamų įvykių, problema yra gana opi visame pasaulyje. Į vertinimą įtraukėme publikacijas, nagrinėjančias intervencijas, kurios taikomos ir yra nukreiptos į griuvimų prevenciją ASPĮ. Neįtrauktos publikacijos, kurios nagrinėjo griuvimų prevencijos intervencijas, vykdomas ASPĮ, tačiau nukreiptas į griuvimų prevenciją pacientų namų aplinkoje. Taip pat neįtraukėme ir publikacijų, nagrinėjančių intervencijas, nukreiptas ne į pačių griuvimų prevenciją, o į griuvimų pasekmių lengvinimą. Atliktas trumpasis visuomenės sveikatos technologijų vertinimas, todėl atrinktų publikacijų kokybė nebuvo vertinta.

Pagrindinės veiksmingos griuvimų prevencijos priemonės – pacientų ir ASPĮ personalo mokymas ir švietimas. Taip pat yra daug papildomų priemonių, kurios gali prisidėti prie griuvimų skaičiaus mažinimo (pvz., aplinkos veiksnių rizikos įvertinimas; priemonės, padedančios sveikatos priežiūros specialistams sekti pacientų judėjimą; mankštos ir kt.), nors ir galima teigti, kad tvirtų mokslinių įrodymų dėl papildomų priemonių veiksmingumo trūksta.

2022 m. atliktoje apžvalgoje nustatyta, kad atsiranda naujų įrodymų, jog ligoninėse taikomos griuvimų prevencijos intervencijos, apimančios pacientų mokymą, gali sumažinti griuvimų skaičių ir su tuo susijusius sužalojimus, tokius kaip sumušimai ar lūžiai. Švietimo plano dizainas, pristatymo būdas ir kokybė turi įtakos rezultatams. Gerai suplanuotos švietimo programos gali pagerinti pacientų žinias ir suvokimą apie riziką griūti, suteikti pacientams galimybę sumažinti riziką nugriūti ligoninėje [19]. Mūsų vertinime įtrauktos publikacijos taip pat pabrėžia tiek pacientų, tiek sveikatos priežiūros specialistų mokymo svarbą, nurodo, kad tai yra veiksminga priemonė siekiant vykdyti griuvimų prevenciją. 2022 m. Lietuvoje publikuotas tyrimas, kuriuo siekta išnagrinėti slaugytojų požiūrį į pacientų griuvimų prevenciją ir mokymo įtaką požiūrio pasikeitimui. Tyrimo metu nustatyta, kad tiek prieš mokymą, tiek po jo slaugytojai griuvimo priežasčių aptarimą susirinkime vertino kaip veiksmingiausią, o lyderystę kaip mažiausiai veiksmingą griuvimų prevencijos priemonę komandiniame darbe. Taip pat tiek prieš mokymą, tiek po jo slaugytojai tinkamą palatos aplinką vertino kaip veiksmingiausią griuvimų prevencijos priemonę, tačiau mažiausiai sutiko, kad griuvimų rizikos įvertinimo priemonės yra geresnė priemonė nei slaugytojų asmeninis griuvimų rizikos įvertinimas. Tačiau po mokomosios medžiagos pateikimo slaugytojų požiūris tapo pozityvesnis tiek į griuvimų prevencijos organizavimą komandoje, tiek į griuvimų prevencijos priemonių svarbą [20]. Higienos instituto atliktame vertinime vienoje iš įtrauktų SA pabrėžiama planavimo, įtraukiant įstaigos personalą ir vadovus, svarba.

Kitas 2021 m. Lietuvoje publikuotas tyrimas nagrinėjo pacientų griuvimų riziką lemiančius veiksnius. Respondentų nuomone, dažniausiai griuvimus gali sukelti tokie išoriniai veiksniai kaip slidžios grindys, netinkama avalynė, prastas aplinkos apšvietimas ar turėklų nebuvimas. Galimi ir individualūs veiksniai – galvos svaigimas, raibuliavimas akyse [21]. Į mūsų vertinimą įtrauktose publikacijose neginčijama saugios paciento aplinkos svarba, tačiau nebuvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai, kai paciento aplinkos pokyčiai lėmė griuvimų rizikos sumažėjimą. Svarbu paminėti, kad griuvimų prevencijai galima pasitelkti kitas pagalbines priemones, pvz., išmaniuosius jutiklius, padedančius sveikatos priežiūros specialistams stebėti paciento judėjimą ar padėties pasikeitimą ir taip užkirsti kelią galimam griuvimui; taip pat geriau administruoti pacientams skiriamus vaistus, jei yra galimybė, taikyti fizinius pratimus bei mankštas.

APIBENDRINIMAS

Vertinimas atskleidė, kad pacientų ir (ar) sveikatos priežiūros specialistų mokymas yra veiksminga priemonė siekiant sumažinti griuvimų riziką sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau kompleksinės intervencijos taip pat svarbios. Nors ir trūksta tvirtų mokslinių įrodymų, kad griuvimų prevencijai taikomos intervencijos yra veiksmingos, svarbu taikyti pacientų rizikos vertinimą, laikytis pacientų saugos principų, kurti saugią aplinką, taikyti pagalbines priemones.

Literatūra

1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymas Nr. V-401 „Dėl nepageidaujamų įvykių̨ stebėsenos ir valdymo aprašo patvirtinimo“.
2. Nepageidaujami įvykiai. 2023 m. ataskaita. Higienos institutas, 2024. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/Institutas/padaliniai/VSTC%20IS/NI/2023/2023_m_NI_ataskaita_2024_04_23.pdf
3. Jankauskienė D, Kostereva A. Nepageidaujamų įvykių valdymas ligoninėje. Sveikatos politika ir valdymas, 2019;1(11):40–62. DOI: 10.13165/SPV-19-1-11-03.
4. Kanapeckienė V, Navikonytė E. Nepageidaujamų įvykių stebėsenos pokyčiai. Visuomenės sveikata, 2022;3(98):91.
5. Janušonis V. Rizikos valdymas sveikatos priežiūros organizacijose. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė. 2005.
6. Janušonis V. Pacientų griuvimai ligoninėse – nepageidautini, tačiau neišvengiami įvykiai: 15 metų patirties analizė. Klaipėdos universitetas, Klaipėdos universitetinė ligoninė. Sveikatos mokslai / Health sciences in Eastern Europe, 2015;25(6):44–50. DOI:10.5200/sm-hs.2015.115.
7. Hitcho EB et al. Characteristics and Circumstances of Falls in a Hospital Setting. A Prospective Analysis. Journal of General Internal Medicine, 2004;19(7):732–739. DOI: 10.1111/j.1525-1497.2004.30387.x.
8. LeLaurin JH, Shorr IR. Preventing Falls in Hospitalized Patients: State of the Science. Clinics in Geriatric Medicine, 2019;35(2):273–283. DOI: 10.1016/j.cger.2019.01.007.
9. Morris B, O‘Riordan S. Prevention of falls in hospital. Clinical Medicine (London), 2017; 17(4):360–362. DOI: 10.7861/clinmedicine.17-4-360.
10. Sahota O, Drummond A, Kendrick D, Grainge MJ, Vass C, Sach T, Gladman J, Avis M. REFINE (REducing Falls in In-patieNt Elderly) using bed and bedside chair pressure sensors linked to radio-pagers in acute hospital care: a randomised controlled trial. Age and Ageing, 2014;43(2):247–53. DOI: 10.1093/ageing/aft155.
11. Morris ME, Webster K, Jones C, Hill A-M, Haines T, McPhail S et al. Interventions to reduce falls in hospitals: a systematic review and meta-analysis. Age and Ageing, 2022;51(5). DOI: 10.1093/ageing/afac077.
12. Cortés OL, Piñeros H, Aya PA, Sarmiento J, Arévalo I. Systematic review and meta-analysis of clinical trials: In–hospital use of sensors for prevention of falls. Medicine, 2021;100(41). DOI: 10.1097/MD.0000000000027467.
13. Baker PA, Roderick MW, Baker ChJ. PUP® (Patient Is Up) Smart Sock Technology Prevents Falls Among Hospital Patients With High Fall Risk in a Clinical Trial and Observational Study. Journal of Gerontological Nursing, 2021;47(10):37–43. DOI: 10.3928/00989134-20210908-06.
14. Hempel S, Newberry S, Wang Z, Booth M, Shanman R, Johnsen B, Shier V, Saliba D, Spector WD, Ganz DA. Hospital fall prevention: a systematic review of implementation, components, adherence, and effectiveness. Journal of the American Geriatrics Society, 2013;61(4):483–94. DOI:10.1111/jgs.12169.
15. Suen J, Kneale D, Sutcliffe K, Kwok W, Cameron ID, Crotty M, et al. Critical features of multifactorial interventions for effective falls reduction in residential aged care: a systematic review, intervention component analysis and qualitative comparative analysis. Age and Ageing, 2023;52:1–11. DOI: 10.1093/ageing/afad185.
16. Zahedian-Nasab  N, Jaberi A, Shirazi F, et al. Effect of virtual reality exercises on balance and fall in elderly people with fall risk: a randomized controlled trial. BMC Geriatrics, 2021;21(1):509. DOI: 10.1186/s12877-021-02462-w.
17. Kim EJ, Kim GM, Lim JY. A Systematic Review and Meta-Analysis of Fall Prevention Programs for Pediatric Inpatients. International journal of Environmental Research and Public Health, 2021;18(11):5853. DOI: 10.3390/ijerph18115853.
18. Thibaut B, Dewa LH, Ramtale SC, et al. Patient safety in inpatient mental health settings: a systematic review. BMJ Open, 2019;9(12):e030230. DOI: 10.1136/bmjopen-2019-030230.
19. Heng H, Jazayeri D, Shaw L, et al. Hospital falls prevention with patient education: a scoping review. BMC Geriatrics, 2020;20(1):140. DOI: 10.1186/s12877-020-01515-w.
20. Pernavaitė I, Raškelienė V. Slaugytojų požiūris į pacientų griuvimų prevenciją ir mokymo įtaka požiūrio pasikeitimui. Slauga. Mokslas ir praktika, 2022;3(309):1–7. DOI:10.47458/Slauga.2022.3.21.
21. Gedrimė L, Dugalienė J, Bredelytė A, Kutkauskienė J, Kurienė A, Istomina N. Pacientų griuvimo riziką keliantys veiksniai. Sveikatos mokslai / Health sciences in Eastern Europe, 2021;31(2):46–50. DOI:10.35988/sm-hs.2021.034.

THE EFFECTIVENESS OF INTERVENTIONS TO PREVENT FALLS

Vincentas Liuima, Algimanta Karanevskytė-Buckiūnienė, Jonė Jaselionienė
INSTITUTE OF HYGIENE

SUMMARY
The aim. To review the results of the health technology assessment, which aimed to carry out an overview of scientific publications on the effectiveness of interventions in the prevention of falls.
Material and methods. The search for publications was carried out in the database PubMed. Zotero’s program was used to manage bibliographic records. The review included full-text scientific articles, published in English in 2013-2023.
Results. The assessment included 9 publications that evaluated the effectiveness of fall prevention interventions. The assessment included 2 randomized controlled trials, 6 systemic review and 1 clinical and observational study. The results are grouped according to the environment where intervention was provided: active treatment facilities, nursing − retirement homes, pediatric departments and inpatient mental health care facilities.
Conclusions. Training of patients and/or healthcare professionals is an effective way to reduce the risk of falls in healthcare facilities, but complex interventions are also important to prevent the risk of falls. Although there is a lack of solid scientific evidence, it is important to apply patient risk assessment, observe patient safety principles, create a safe environment and apply supportive measures.
Keywords: adverse events, falls, prevention.