Gydytojų požiūris į racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo problemą

Santrauka

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos ligoninių gydytojų požiūrį į racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo ir antimikrobinio atsparumo problemą.
Tyrimo metodika. 2024 m. atliktas kiekybinis aprašomasis tyrimas, kuriame dalyvavo 414 gydytojų iš 36 bendrojo pobūdžio ligoninių. Apklausai naudotas modifikuotas Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) parengtas klausimynas „Sveikatos priežiūros darbuotojų žinios ir požiūris apie antibiotikus ir antimikrobinį atsparumą“. Skirtumams tarp tiriamųjų grupių įvertinti buvo apskaičiuotas chi kvadratas (χ²). Jei tikėtini dažniai < 5, naudotas Fišerio (Fisher) tikslusis testas. Siekiant nustatyti koreliaciją tarp ordinaliųjų kintamųjų, apskaičiuotas Spirmeno (Spearman) koreliacijos koeficientas.
Rezultatai. Tyrimas parodė, kad, didžiosios dalies gydytojų požiūriu, antimikrobinio atsparumo (AMR) problema yra aktuali tiek pasaulyje (teigė 99,3 proc.), tiek Lietuvoje (teigė 98,8 proc.). Kas antras respondentas sutiko, kad antimikrobinių vaistinių preparatų (AMVP) vartojimo skatinimas ir informacijos apie AMR viešinimas Lietuvoje vykdomi tinkamai. Kiek mažiau gydytojų (29,0 proc.) įžvelgė savo vaidmenį kaip pagrindinį AMR valdyme. Gydytojų požiūriu, AMR veiksmingiausia valdyti visais lygmenimis, įtraukiant visuomenę bei aplinkos ir veterinarijos sektorius. Vis dėlto jie išskyrė individualų valdymą – gydytojo ir kiekvieno visuomenės nario atsakomybę. Jei vertintume infekcijų valdymui reguliariai naudojamus išteklius, dauguma gydytojų remiasi klinikinės praktikos rekomendacijomis, įstaigoje patvirtintais gydymo algoritmais arba ankstesne klinikine patirtimi. Didžioji dalis (85,3 proc.) tiriamųjų pasitiki infekcijų valdymo rekomendacijomis, o du trečdaliai gydytojų teigė, kad lengvai prie jų prieina. Per pastaruosius 12 mėnesių du trečdaliai gydytojų gavo informacijos, kaip išvengti nereikalingo AMVP skyrimo. Kas antras respondentas, remdamasis gauta informacija, pakeitė požiūrį į neracionalų AMVP skyrimą, tačiau elgseną pakeitė tik kas trečias. Dažniausios priežastys, kodėl gydytojai nekeičia savo elgsenos, yra šios: jau laikomasi racionalaus AMVP skyrimo principų, informacija neaktuali arba nėra galimybių jos pritaikyti praktikoje. Požiūrį į neracionalų AMVP skyrimą labiausiai padėjo keisti seminarai, konferencijos ir rekomendacijos. Gydytojai kaip svarbiausius informacijos šaltinius apie racionalų AMVP vartojimą ir AMR didinimą įvardijo konferencijas, seminarus, mokymus, nacionalines infekcijų valdymo gaires bei straipsnius spaudoje. Naudingiausiais mokymosi metodais jie laikė paskaitas, klinikinių atvejų aptarimus ir aktyvų mokymąsi.
Išvados. Gydytojai supranta AMR problemos svarbą, tačiau dažnai neįžvelgia savo asmeninio vaidmens valdant AMR. Reguliariai gaunama informacija iš įvairių šaltinių bei iniciatyvos, skatinančios teisingą AMVP vartojimą, keičia gydytojų požiūrį į neracionalų AMVP skyrimą, tačiau šie pokyčiai ne visada lemia elgsenos pasikeitimą.

ĮVADAS

Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms ir infekcijos, sukeltos antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų, ir toliau išlieka dominuojančia visuomenės sveikatos grėsme [1]. Problemos mastą rodo 2016 m. Jungtinės Karalystės Vyriausybės inicijuota ataskaita, kurioje pabrėžiama, kad dėl infekcijų, sukeltų antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų, pasaulyje kasmet miršta mažiausiai 700 tūkst. žmonių [2]. Jei dabartinės tendencijos išliks ir ateityje, prognozuojama, jog iki 2050 m. infekcijos, sukeltos antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų, gali nulemti 10 milijonų mirčių per metus, o kasmetinės ekonominės išlaidos viršytų 1 trilijoną Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių [2, 3]. Tai rodo, kad neracionalus antimikrobinių vaistinių preparatų (AMVP) vartojimas, ypač žmonių medicinoje, yra daugialypė problema. Siekiant ją spręsti, buvo patvirtintos Kovos su antimikrobiniu atsparumu gairės Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regionui 2023–2030 m., kurių tikslas – padėti regiono šalims nustatyti prioritetus bei įgyvendinti didelio poveikio intervencijas, skirtas antimikrobiniam atsparumui mažinti (AMR) [4].

Sveikatos priežiūros specialistai atlieka pagrindinį vaidmenį mažinant atsparumo antibiotikams atsiradimą. Atsparumo antibiotikams priežastys yra sudėtingos, nes yra daug sąveikaujančių veiksnių, prisidedančių prie pernelyg dažno ir netinkamo antibiotikų vartojimo, pvz., vaistų skyrimo laikas, pacientų lūkesčiai, diagnozės tikslumas, medicinos srities teisės aktai, ekonominiai veiksniai, kultūriniai veiksniai ir socialinės normos. Norint sukurti ir diegti veiksmingas intervencijas, skirtas antibiotikų veiksmingumui išsaugoti, labai svarbu suprasti sveikatos priežiūros darbuotojų žinių lygį, požiūrį ir elgesį [5]. Tyrimai rodo, kad gydytojų požiūris ir žinios yra svarbūs tarpusavyje susiję veiksniai, darantys įtaką jų AMVP skyrimo elgsenai [6, 7].

Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) tyrimo, atlikto 30 Europos Sąjungos šalių, rezultatai parodė būtinybę ir toliau didinti informuotumą apie racionalų antibiotikų vartojimą ir AMR bei sveikatos priežiūros darbuotojų dalyvavimą sprendžiant šias problemas. Pabrėžiamas poreikis parengti tikslingas intervencijas, pagrįstas švietimu, ištekliais ir gairėmis, ypač kreipiant dėmesį į elgseną, skatinančią antibiotikų skyrimą, ir administravimą [8]. Yra mokslinių įrodymų, kad intervencijos, nukreiptos į AMVP skyrimo elgsenos pokyčius, gali sumažinti ir antimikrobinį atsparumą [9–11].

Ligoninėse suvartojama 10–20 proc. visų suvartojamų AMVP, tačiau šių preparatų suvartojimas Lietuvos ligoninėse daugiau nei dešimtmetį yra vienas didžiausių tarp ES šalių. Lietuva ir toliau išlieka antroje vietoje tarp daugiausiai šių preparatų ligoninėse suvartojančių šalių, todėl svarbu išsiaiškinti ligoninių gydytojų požiūrį į AMVP vartojimą ir AMR problemą bei šį požiūrį formuojančius informacijos šaltinius.

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos ligoninių gydytojų požiūrį bei informacijos šaltinius apie racionalų antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimą ir antimikrobinio atsparumo problemą.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

2024 m. balandžio–birželio mėnesiais atliktas kiekybinis tyrimas 36 visų lygių bendrojo pobūdžio ligoninėse – universitetinėse / respublikinėse, regioninėse, rajoninėse, sveikatos centruose. 414 gydytojų iš šių ligoninių užpildė modifikuotą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) klausimyną „Sveikatos priežiūros darbuotojų žinios ir požiūris į antibiotikus ir antimikrobinį atsparumą“ (angl. Survey of healthcare workers knowledge and attitudes about antibiotics and antibiotic resistance questionnaire) (2019 m. versija) [5]. Klausimyną sudarė 4 pagrindiniai klausimų blokai: sociodemografiniai sveikatos priežiūros specialistų duomenys, antibiotikų skyrimo praktika, informacija apie antibiotikų vartojimą ir antimikrobinį atsparumą, iniciatyvos ir mokymai. Šiame straipsnyje panaudota tik dalis klausimyno klausimų.

Duomenims analizuoti taikyti aprašomosios ir analitinės statistikos metodai. Kategoriniai duomenys pateikiami dažniais (n ir proc.), o skaitmeniniai tolydūs duomenys – vidurkiais (M) ir standartiniais nuokrypiais (SN). Skirtumams tarp grupių (pagal prisidėjimą prie AMR ir racionalaus AMVP vartojimo savo įstaigoje ir gydytojų darbo patirtį) vertinti buvo naudotas chi kvadratas (χ²), jei tikėtini dažniai < 5, papildomai buvo naudotas Fišerio (Fisher) tikslusis testas. Siekiant nustatyti ryšius tarp gydytojų požiūrio, susijusio su AMVP skyrimu, AMR ir gydytojų amžiaus bei patirties, apskaičiuoti Spirmeno (Spearman) koreliacijos koeficientai. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05, skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p £ 0,05. Tyrimo rezultatuose lyginant grupes pateikiami tik statistiškai reikšmingi rezultatai. Duomenims apdoroti naudota programa Microsoft Office 365 Excel 2021, duomenims apskaičiuoti naudota programa R Commander (versija 4.2.0).

REZULTATAI

Sociodemografinė respondentų charakteristika. Ištyrime dalyvavusių 414 gydytojų beveik du trečdaliai (64,7 proc.) buvo moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 49,9 m., profesinio darbo patirtis svyravo nuo 1 iki 54 m. (vidurkis – 21,8 m.). Beveik penktadalis (18,8 proc.) respondentų nurodė prisidedantys prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo savo įstaigoje (rengia teisės aktus, gaires, tvarkas, susijusias su AMVP skyrimu, jas revizuoja, organizuoja mokymus, dalyvauja antibiotikų komisijose, darbo grupėse). Daugiau nei trečdalis (35,5 proc.) tiriamųjų ligoninėje kartu dirbo ir administracinį ar vadovaujamąjį darbą.

Gydytojų požiūris į AMVP skyrimą ir AMR. Didžiosios dalies tyrimo dalyvių požiūriu, antimikrobinio atsparumo problema yra aktuali pasaulyje (99,3 proc.) ir Lietuvoje (98,8 proc.) (1 pav.). Nustatytas statistiškai reikšmingas (χ2 = 7,0; lls = 3; p = 0,044) požiūrių skirtumas vertinant AMR problemos aktualumą pasaulyje: visi mažesnį nei 10 metų darbo stažą turintys gydytojai pripažino AMR problemos aktualumą pasaulyje, o didesnį darbo stažą turinčiųjų grupėje buvo gydytojų, kurie nesutiko su tuo.

98,8 proc. respondentų pripažino AMR problemos aktualumą Lietuvoje, tačiau tik pusė jų (51,4 proc.) teigė, kad teisingo AMVP vartojimo skatinimas ir informacijos apie AMR viešinimas mūsų šalyje vykdomi tinkamai (1 pav.). Šis požiūris statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo gydytojų darbo patirties (χ2 = 42,4; lls = 4; p < 0,001): gydytojai, turintys didesnę nei 10 metų darbo patirtį (62,9 proc.), tinkamą AMVP vartojimo skatinimą ir viešinimą Lietuvoje vertino pozityviau nei mažesnę darbo patirtį turintys gydytojai (32,3 proc.). Koreliacinė analizė tarp gydytojų nuomonės apie šalyje tinkamai skatinamą teisingą AMVP vartojimą bei gydytojų amžiaus (r = 0,329) ir jų darbo patirties (r = 0,335) parodė teigiamus silpnus, tačiau statistiškai reikšmingus ryšius (p < 0,001).

Suprasdami AMR problemos aktualumą, gydytojai nenorėjo prisiimti atsakomybės už jos kontrolę: tik kas trečias gydytojas (29,0 proc.) pripažino, kad jam tenka pagrindinis vaidmuo kontroliuojant AMR. Savo vaidmens kaip pagrindinio šiame procese neįžvelgė trečdalis gydytojų (31,9 proc.) ir net 39,1 proc. šiuo klausimu neturėjo nuomonės (1 pav.). Statistiškai didesnė dalis gydytojų (46,1 proc.), kurie prisideda prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo savo įstaigoje, nurodė, kad jiems tenka pagrindinis vaidmuo kontroliuojant AMR, palyginti su neprisidedančiais, – 25,0 proc. (χ2 = 17,3; lls = 4; p < 0,001).

Didžioji dalis (60,6 proc.) respondentų pritarė, kad AMR valdyti veiksmingiausia visais lygiais, įtraukiant visuomenės narius, aplinkos ir veterinarijos sektorius. Daugiau nei ketvirtadalis respondentų kaip veiksmingiausią įvardijo AMR valdymą individualiu lygiu (AMVP skiriantys gydytojai (8,7 proc.), visi gydytojai (9,9 proc.) bei kiekvienas visuomenės narys (8,2 proc.), suprasdami ir savo vaidmenį šiame procese (2 pav.).

Informacijos apie AMVP ir AMR šaltiniai. Didžioji dalis gydytojų nurodė infekcijoms valdyti reguliariai naudojantys klinikinės praktikos rekomendacijas (82,4 proc.) ir įstaigoje patvirtintus gydymo algoritmus (66,7 proc.) arba besiremiantys ankstesne klinikine patirtimi (69,1 proc.) (3 pav.). Mokslinius žurnalus kaip reguliarų informacijos šaltinį nurodė statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų, prisidedančių prie AMR ir vaistų suvartojimo valdymo savo įstaigoje (37,2 proc.), palyginti su neprisidedančiaisiais (32,1 proc.) (χ2 = 3,7; lls = 1; p = 0,055). Tęstinio mokymo kursais kaip reguliariu informacijos šaltiniu infekcijoms valdyti rėmėsi statistiškai reikšmingai daugiau didesnę nei 10 metų darbo patirtį turinčių gydytojų (44,3 proc.), palyginti su turinčiaisiais mažesnę darbo patirtį (40,9 proc.) (χ2 = 8,9; lls = 1; p = 0,002).

Informacijos šaltinių prieinamumo vertinimas parodė, kad du trečdaliai gydytojų (65,5 proc.) turėjo lengvą prieigą prie infekcijų valdymo rekomendacijų, kas dešimtas respondentas susidūrė su sunkumais prieiti prie šio informacijos šaltinio, o 26,6 proc. gydytojų išreiškė neutralų požiūrį. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p < 0,001) tarp rekomendacijų prieinamumo ir gydytojų amžiaus (r = 0,233) bei darbo patirties (r = 0,241). Didžioji dauguma gydytojų (85,3 proc.) nurodė pasitikintys jiems prieinamomis rekomendacijomis. Didesnę nei 10 metų darbo patirtį turintys respondentai labiau pasitikėjo rekomendacijomis, palyginti su turinčiaisiais mažesnę darbo patirtį (χ2 = 14,7; lls = 5; p = 0,001).

Per pastaruosius 12 mėnesių informacijos, kaip išvengti nereikalingo AMVP skyrimo, gavo didesnė dalis (65,7 proc.) respondentų; trečdalis (34,3 proc.) jų nurodė, kad negavo informacijos arba neatsiminė to. Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų (79,5 proc.), prisidedančių prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo savo įstaigoje, nurodė, kad gavo tokios informacijos, palyginti su neprisidedančiaisiais (62,5 proc.) (χ2 = 9,0; lls = 2; p = 0,011). Rodiklis statistiškai reikšmingai skyrėsi ir pagal respondentų darbo patirtį: daugiau (70,0 proc.) didesnę nei 10 metų darbo patirtį turinčių gydytojų gavo informacijos, palyginti su turinčiaisiais mažesnę patirtį (55,9 proc.) (χ2 = 9,7; lls = 2; p = 0,007).

Gydytojų požiūrio ir elgsenos keitimas. Du iš trijų (66,7 proc.) tyrime dalyvavusių gydytojų teigė, kad per pastaruosius 12 mėn. gauta nauja informacija pakeitė jų požiūrį, susijusį su neracionaliu AMVP skyrimu, o AMVP skyrimo elgseną pakeitė tik kas antras respondentas (4 pav.). Statistiškai reikšmingai didesnė dalis gydytojų, prisidedančių prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo savo įstaigoje, nurodė, kad informacija padėjo pakeisti požiūrį (χ2 = 10,3; lls = 1; p = 0,001) ir elgseną, susijusią su neracionaliu AMVP skyrimu (χ2 = 6,1; lls = 1; p = 0,013). Dažniausiai (44,9 proc.) gydytojai elgsenos nekeitė  dėl to, kad jau laikėsi racionalaus AMVP skyrimo principų. Kitos įvardytos elgsenos nekeitimo priežastys buvo neaktuali informacija, galimybės pritaikyti gautą informaciją nebuvimas, negalėjimas kontroliuoti antibiotikų skyrimo.

Požiūrį, susijusį su neracionaliu AMVP skyrimu, gydytojams labiausiai padėjo pakeisti seminarai ir konferencijos (58,7 proc.) bei rekomendacijos (58,0 proc.) (5 pav.).

Iniciatyvų ir mokymų, susijusių su AMVP vartojimu ir AMR, vertinimas. Gydytojai įvardijo žinomiausias iniciatyvas, skirtas informuotumui apie racionalų AMVP vartojimą ir AMR didinti – tai konferencijos, seminarai, mokymai (78,7 proc.), nacionalinės infekcijų valdymo gairės (49,5 proc.) ir straipsniai nacionalinėje spaudoje (45,4 proc.) (6 pav.).

Gydytojų nuomone, naudingiausi mokymosi būdai – paskaitos (89,9 proc.), klinikinių atvejų ir situacijų aptarimai (89,9 proc.) bei aktyvusis mokymas (79,5 proc.) (1 lentelė). Statistiškai reikšmingai daugiau gydytojų, prisidedančių prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo ligoninėje, kaip naudingus mokymosi būdus įvardijo paskaitas (χ2 = 11,9; lls = 4; p = 0,009), e. mokymąsi (χ2 = 11,9; lls = 5; p = 0,043) ir kitus, nurodytus pačių respondentų – savarankišką domėjimąsi, rezidentūros mokslus, kolegų pasidalijimą patirtimi, diskusijas, AMVP skyrimo analizę ir grįžtamąjį ryšį, stažuotes, el. paštu gaunamą informaciją, palyginti su neprisidedančiaisiais (χ2 = 19,2; lls = 5; p = 0,001). Mažesnę nei 10 metų darbo patirtį turintys gydytojai kaip naudingesnius vertino klinikinių atvejų bei situacijų aptarimus (χ2 = 11,1; lls = 4; p = 0,027) ir aktyvųjį mokymą (χ2 = 10,4; lls = 5; p = 0,045).

REZULTATŲ APTARIMAS

Didėjantis antimikrobinis atsparumas pasaulyje išlieka aktuali grėsmę visuomenei kelianti problema, todėl gydytojų žinios ir požiūris į racionalų AMVP skyrimą ir AMR valdymą yra itin svarbūs. Pagrindinis vaidmuo stabdant antimikrobinio atsparumo atsiradimą, kurį lemia perteklinis AMVP vartojimas, tenka AMVP skiriantiems gydytojams.

Mūsų tyrimusiektaįvertinti Lietuvos ligoninių gydytojų požiūrį į racionalų AMVP skyrimą ir AMR problemą bei informacijos apie AMVP ir AMR šaltinius, kurie formuoja požiūrį. Tyrimas atskleidė, kad didžioji dauguma respondentų vertino AMR problemą kaip aktualią pasaulyje ir Lietuvoje. Kiti tyrimai taip pat rodo, kad dauguma sveikatos priežiūros specialistų pripažįsta AMR kaip pasaulinio masto problemą, ypač didesnės rizikos skyrių (pvz., intensyviosios terapijos) gydytojai, nes jie dažniau susiduria su sunkiomis AMR pasekmėmis [12–14]. Respondentų vertinimu, AMR valdyti veiksmingiausia visais lygiais, įtraukiant kiekvieną visuomenės narį.

Vertindami AMR valdymo situaciją Lietuvoje pusė respondentų teigė, kad mūsų šalyje teisingai skatinamas AMVP vartojimas bei viešinama informacija apie AMR, ir siūlė ne tik daugiau dėmesio šioms sritims skirti gydymo įstaigose, bet ir didinti visuomenės raštingumą pasinaudojant žiniasklaida ir internetine erdve. Palyginti su ES šalių vidurkiu (41 proc.), Lietuvos vertinimas (51,4 proc.) apie šalyje teisingai skatinamą AMVP vartojimą bei viešinamą informaciją apie AMR yra palankesnis [8], o tai rodo, kad Lietuvoje dedamos tam tikros pastangos valdyti AMR situaciją viešinant šią problemą.

Mūsų tyrimas atskleidė, kad  šalies gydytojai  nelinkę prisiimti vien savo asmeninės atsakomybės už AMVP vartojimo ir AMR mažinimą – tik kas trečias gydytojas pripažino savo vaidmenį kaip pagrindinį kontroliuojant AMR. ECDC tyrime ES šalių rodiklis buvo dvigubai didesnis – 64,6 proc. sveikatos priežiūros specialistų savo vaidmenį valdant AMR įvardijo kaip pagrindinį [5]. Tai rodo tam tikrą mūsų šalies gydytojų sąmoningumo ar atsakomybės stoką.

Sparčiai vystantis mokslui, technologijoms ir inovacijoms, gydytojai privalo nuolat atnaujinti savo žinias apie AMVP skyrimą bei AMR, o gaunama informacija keičia jų požiūrį ir vėliau elgseną. Dažniausiai savo praktinėje veikloje respondentai naudojosi klinikinės praktikos rekomendacijomis bei įstaigoje patvirtintais gydymo algoritmais, taip pat ankstesne klinikine patirtimi. Tačiau akcentuota, kad trūksta greitai ir lengvai prieinamos informacijos apie atsparumo antibiotikams situaciją Lietuvoje, todėl tenka naudotis užsienio šalių informacija, straipsniais ar rekomendacijomis. Remiantis tyrimo rezultatais, gydytojai, prisidedantys prie AMR ir vaistų vartojimo valdymo savo įstaigoje, dažniau naudojasi mokslinių žurnalų informacija, o didesnę patirtį turintys gydytojai – tęstinio mokymo kursuose gaunama informacija. Panašūs rezultatai ir kitų tyrimų [15]. ES šalių sveikatos priežiūros specialistai kaip dažniausiai naudojamus informacijos šaltinius nurodė klinikinės praktikos rekomendacijas, gydymo algoritmus bei infekcinių ligų specialistų konsultacijas [5]. Mūsų tyrime respondentai taip pat akcentavo, kad gydymo įstaigose būtinos klinikinių farmakologų ir epidemiologų, kurių šiuo metu trūksta, konsultacijos.

Prieigą prie infekcijų valdymo rekomendacijų didžioji dalis gydytojų vertina kaip lengvą, lengviau prie jų prieina didesnę darbo patirtį turintys gydytojai. Gydytojai pasitiki jiems prieinamomis rekomendacijomis, dažniau – turintys didesnį darbo stažą. Palyginti su kitais tyrimais, mūsų šalyje informacijos šaltinių prieinamumas bei pasitikėjimas rekomendacijomis žemesnis [15].

Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad per pastaruosius 12 mėnesių informacijos, kaip išvengti nereikalingo AMVP skyrimo, gavo du iš trijų respondentų, dažniausiai – seminaruose ir konferencijose, skaitydami rekomendacijas bei darbo vietose. Dauguma gydytojų, kurie prisideda prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo savo įstaigose, dažniau rėmėsi tokiais šaltiniais kaip mokslinių draugijų informacija, o neprisidedantys prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo savo įstaigose gydytojai –  auditu ir grįžtamuoju ryšiu. Panaši dalis (60,1 proc.) ES šalių sveikatos priežiūros specialistų nurodė, kad per pastaruosius metus gavo informacijos, kaip išvengti nereikalingo AMVP skyrimo [8].

Nustatėme, kad gaunama informacija turi įtakos gydytojų požiūriui – remdamiesi per pastaruosius 12 mėn. gauta informacija, 2 iš 3 respondentų pakeitė požiūrį, susijusį su neracionaliu AMVP skyrimu, tačiau pasikeitęs požiūris ne visada lėmė elgsenos pokyčius – elgseną pakeitė kas antras gydytojas. Dažnai elgsenos pokyčių neįvyko dėl to, kad gydytojai jau laikėsi racionalaus AMVP skyrimo principų. Tokį pat rezultatą parodė ir ES šalių tyrimas [5]. Požiūrį ir elgseną mūsų tyrime dažniau pakeitė gydytojai, prisidedantys prie AMR ir racionalaus vaistų vartojimo valdymo arba turintys didesnę darbo patirtį. Požiūrio keitimui įtakos turėjusi informacija dažniausiai buvo gaunama seminaruose ir konferencijose. ECDC tyrime sveikatos priežiūros specialistai kaip informacijos šaltinius, turėjusius įtakos požiūrio kaitai, nurodė rekomendacijas, grupinius mokymus bei darbovietes [1].

Mūsų tyrime dalyvavusių gydytojų nuomone, žinomiausios priemonės, skirtos informuotumui apie racionalų AMVP vartojimą ir AMR didinti, yra konferencijos, seminarai, mokymai, nacionalinės infekcijų gairės ir straipsniai nacionalinėje spaudoje. Tačiau vertinant šių priemonių naudą nustatyta, kad naudingiausi mokymosi būdai / informacijos šaltiniai yra paskaitos, klinikinių atvejų ir situacijų aptarimai bei aktyvusis mokymasis. Siekiant ateityje tikslingai planuoti iniciatyvas bei mokymus, reikėtų atkeipti dėmesį į informacijos šaltinių naudingumo vertinimą.

Apibendrinant galima teigti, kad gydytojų požiūriui į racionalų AMVP skyrimą ir AMR problemą formuoti Lietuvoje reikėtų kompleksinių priemonių, apimančių veiksmingesnį informacijos apie AMR ir AMVP skyrimą viešinimą, naujų iniciatyvų ir inovatyvių mokymų, skatinančių racionalų AMVP skyrimą, paiešką  ir taikymą, bei visuomenės švietimą.

IŠVADOS

1. Gydytojai pripažįsta AMR problemos aktualumą visame pasaulyje (99,3 proc.) ir Lietuvoje (98,8 proc.), tačiau tik kas trečias pripažino savo vaidmenį kaip pagrindinį kontroliuojant AMR. Kad mūsų šalyje teisingai skatinamas AMVP vartojimas ir viešinama informacija apie AMR, teigė tik kas antras gydytojas.
2. Pagrindiniai gydytojų informacijos šaltiniai – klinikinės praktikos rekomendacijos, ankstesnė klinikinė patirtis bei įstaigoje patvirtinti gydymo algoritmai, tačiau trūksta greitai ir lengvai prieinamos informacijos apie situaciją Lietuvoje. Prieigą prie infekcijų valdymo rekomendacijų gydytojai vertina kaip lengvą, jomis pasitiki. Gydytojai reguliariai gauna informacijos apie AMVP skyrimą bei AMR, dažniausi šaltiniai – seminarai ir konferencijos, paskelbtos rekomendacijos bei darbo vietos. Gaunama informacija keičia gydytojų požiūrį, susijusį su neracionaliu AMVP skyrimu, tačiau ne visada lemia elgsenos pokyčius. Priežastys, kodėl nekeičiama elgsena: ankstesnis racionalių AMVP skyrimo principų laikymasis, neaktuali informacija, galimybių pritaikyti gautą informaciją trūkumas.
3. Žinomiausi informacijos šaltiniai, skirti informuotumui apie racionalų AMVP vartojimą ir AMR didinti, yra konferencijos, seminarai, mokymai (78,7 proc.), nacionalinės infekcijų gairės (49,5 proc.) ir straipsniai nacionalinėje spaudoje (45,4 proc.). Naudingiausiais mokymosi būdais gydytojai įvardijo paskaitas, klinikinių atvejų ir situacijų aptarimus bei aktyvųjį mokymą.

Literatūra

1. European Commission. A European One Health Action Plan against Antimicrobial Resistance (AMR). 2017 [žiūrėta 2024 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/health/amr/
2. Review on Antimicrobial Resistance. Tackling Drug-Resistant Infections Globally: Final Report and Recommendations. 2016 [žiūrėta 2024 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: https://amr-review.org/sites/default/files/160518_Final%20paper_with%20cover.pdf
3. Jonas OB, Irwin A, Berthe FCJ, Le Gall FG, Marquez PV. World Bank. Drug-Resistant Infections: A Threat to Our Economic Future. 2017 [žiūrėta 2024 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: https://documents1.worldbank.org/curated/en/323311493396993758/pdf/final-report.pdf
4. World Health Organization. Roadmap on antimicrobial resistance for the WHO European Region 2023–2030. 2023 [žiūrėta 2024 m. vasario 21 d.]. Prieiga per internetą: https://www.who.int/europe/publications/i/item/EUR-RC73-7
5. Ashiru-Oredope D, Hopkins S, Vasandani S, Umoh E, Oloyede O, Nilsson A, et al. Healthcare workers’ knowledge, attitudes and behaviours with respect to antibiotics, antibiotic use and antibiotic resistance across 30 EU/EEA countries in 2019. Eurosurveillance. 2021;26(12):1900633. DOI:10.2807/1560-7917.ES.2021.26.12.1900633
6. Teixeira RA, Roque F, Falcão A, Figueiras A, Herdeiro MT. Understanding physician antibiotic prescribing behaviour: a systematic review of qualitative studies. Int J Antimicrob Agents. 2013;41(3):203–12. DOI:10.1016/j.ijantimicag.2012.11.010
7. Lopez-Vazquez P, Vazquez-Lago JM, Figueiras A. Misprescription of antibiotics in primary care: a critical systematic review of its determinants. J Eval Clin Pract. 2012;18(2):473–84. DOI:10.1111/j.1365-2753.2011.01788.x
8. Charani E, de Barra E, Rawson TM, Gill D, Gilchrist M, Naylor NR, et al. Antibiotic prescribing in general medical and surgical specialties: a prospective cohort study. Antimicrob Resist Infect Control. 2019;8(1):151. DOI:10.1186/s13756-019-0624-6
9. Gharbi M, Moore LSP, Castro-Sánchez E, Spanoudaki E, Grady C, Holmes AH, et al. A needs assessment study for optimising prescribing practice in secondary care junior doctors: the Antibiotic Prescribing Education among Doctors (APED). BMC Infect Dis. 2016;16(1):456. DOI:10.1186/s12879-016-1883-3
10. Parker HM, Mattick K. The determinants of antimicrobial prescribing among hospital doctors in England: a framework to inform tailored stewardship interventions. Br J Clin Pharmacol. 2016;82(2):431–40. DOI:10.1111/bcp.12869
11. Shendy EM, Elberry AA, Hamed Mohamed L, Boshra MS. Perceptions and attitudes of ICU physicians toward antibiotics prescribing and resistance: A cross-sectional study. PLoS One. 2022;17(9):e0273673. DOI:10.1371/journal.pone.0273673
12. Firouzabadi D, Mahmoudi L. Knowledge, attitude, and practice of health care workers towards antibiotic resistance and antimicrobial stewardship programmes: A cross-sectional study. J Eval Clin Pract. 2020;26(1):190–6. DOI:10.1111/jep.13159
13. Srinivasan A, Song X, Richards A, Sinkowitz-Cochran R, Cardo D, Rand C. A survey of knowledge, attitudes, and beliefs of house staff physicians from various specialties concerning antimicrobial use and resistance. Arch Intern Med. 2004;164(13):1451–6. DOI:10.1001/archinte.164.13.1451
14. Survey of healthcare workers’ knowledge, attitudes and behaviours on antibiotics, antibiotic use and antibiotic resistance in the EU/EEA. 2019 [žiūrėta 2024 m. rugpjūčio 13 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ecdc.europa.eu/en/publications-data/survey-healthcare-workers-knowledge-attitudes-and-behaviours-antibiotics
15. Zainaghi I, Cilluffo S, Lusignani M. Knowledge, attitudes, and practices related to antibiotic resistance among physicians and nurses in Italian intensive care: A multicenter cross-sectional survey. J Glob Antimicrob Resist. 2024;36:460–5. DOI:10.1016/j.jgar.2024.01.017

PHYSICIANS’ BEHAVIOR RELATED TO ANTIBIOTIC PRESCRIBING AND ANTIMICROBIAL RESISTANCE

Summary

Aim. The aim of the study was to assess the attitudes of physicians in Lithuanian hospitals towards the issue of rational antimicrobial drug use and antimicrobial resistance.
Material and methods. A quantitative descriptive study was conducted in 2024, involving 414 physicians from 36 general hospitals. A modified questionnaire developed by the European Centre for Disease Prevention and Control, „Healthcare Workers’ Knowledge and Attitudes about Antibiotics and Antimicrobial Resistance,” was used for the survey. Differences between study groups were assessed using the chi-square (χ²) test, and Fisher’s exact test was employed when expected frequencies were < 5. The Spearman correlation coefficient was calculated to determine correlations between ordinal variables.
Results. The study revealed that the majority of physicians perceive antimicrobial resistance (AMR) as a relevant issue both globally (99.3%) and in Lithuania (98.8%). Every second respondent agreed that the promotion of antimicrobial drug use and public awareness of AMR in Lithuania are properly implemented. A smaller proportion of physicians (29.0%) recognized their role as a key factor in AMR management. Physicians believe that AMR is most effectively managed at all levels, including the public, environmental, and veterinary sectors. However, they also highlighted individual management – the responsibility of both the physician and each member of society. In evaluating the resources regularly used for infection management, most physicians rely on clinical practice guidelines, institution-approved treatment algorithms, or previous clinical experience. The majority (85.3%) of respondents trust infection management recommendations, and two-thirds stated that they have easy access to them. In the past 12 months, two-thirds of physicians received information on how to avoid unnecessary antimicrobial drug prescriptions. Every second respondent changed their perspective on irrational antimicrobial prescribing based on this information, but only one-third changed their behavior. The most common reasons for not changing behavior were adherence to rational antimicrobial prescribing principles, information being irrelevant, or a lack of opportunities to apply it in practice. Seminars, conferences, and guidelines were identified as the most effective tools for changing attitudes toward irrational antimicrobial prescribing. Physicians cited conferences, seminars, training sessions, national infection control guidelines, and journal articles as the most important sources of information on rational antimicrobial drug use and AMR awareness. They considered lectures, clinical case discussions, and active learning as the most useful learning methods.
Conclusions. Physicians have a correct understanding of the significance of AMR, but not all recognize their role in addressing the issue. They regularly receive information about antimicrobial prescribing and AMR, which influences their attitudes toward irrational prescribing, though it does not always lead to behavioral changes.