Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra sveikatos priežiūros sritį priskiria tiems ekonominės veiklos sektoriams, kuriuose psichosocialinė rizika yra viena didžiausių dėl sudėtingo darbo pobūdžio, didelio darbo krūvio, nuolat vykstančios pertvarkos. Siekdama prisitaikyti prie biologinių, geopolitinių, socialinių ir ekonominių iššūkių, sveikatos apsaugos sistema neišvengiamai atsiduria intensyviame „mūšio“ lauke, kuriame reikia efektyvių ir mokslu pagrįstų sprendimų, kaip išsaugoti pagrindinį visuomenės sveikatą užtikrinančios sistemos išteklių – darbuotojus. Medikų sveikata ir pasitenkinimas darbu yra vienas iš Lietuvos ir tarptautiniuose dokumentuose įvardijamų siekių.
Didesnę riziką patirti profesinį perdegimą turi tie darbuotojai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis. Medicinos personalo darbas yra susijęs su pacientais, kurių sveikatos priežiūra reikalauja tiek protinio, tiek emocinio įsitraukimo. Tokie santykiai iš principo yra sekinantys dėl būtinybės bendrauti su žmonėmis, kenčiančiais nuo vienokių ar kitokių sveikatos problemų. Perdegti yra linkę ir jauni specialistai. Didelis profesinio perdegimo sindromo paplitimas pastebimas karjeros pradžioje, dažnai jį sukelia reali darbo tikrovė, profesinio identiteto krizės bei nesėkminga profesinė socializacija. Medikų profesinio perdegimo paplitimas siejamas ir su sparčia medicinos mokslo pažanga, technologijų tobulėjimu ir didėjančiais reikalavimais profesinei kvalifikacijai.
Šios rekomendacijos skirtos asmens sveikatos priežiūros institucijose dirbantiems profesinės sveikatos specialistams, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, psichologams, vadovams ir kitiems specialistams, kurie planuoja medikų profesinio nuovargio prevencinę veiklą sveikatos priežiūros įstaigose. Metodinės rekomendacijos padės nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų psichikos sveikatos problemas, susijusias su profesiniu nuovargiu, atpažinti asmenis, turinčius didelę riziką patirti profesinį perdegimą, rasti būdų valdyti psichosocialinės rizikos veiksnius, kurie gali sumažinti ar padidinti darbuotojų profesinį nuovargį. Siekiant išvengti darbuotojų profesinio perdegimo, rekomenduojama pagrindinį dėmesį skirti organizacinio lygmens pokyčiams, profesinės sveikatos tarnybų, profesinės sveikatos specialistų vaidmens stiprinimui.
Pateikiama medžiaga parengta remiantis Higienos institute atliktais tyrimais: „ASPĮ psichosocialinės darbo aplinkos ypatumai pokyčių laikotarpiu“ (2021–2022 m.) ir „ASPĮ darbuotojų profesinis nuovargis ir psichosocialinė aplinka pokyčių laikotarpiu“ (2023 m.). Su metodinėmis rekomendacijomis galima susipažinti Higienos instituto interneto svetainėje: Metodinės rekomendacijos.
Daugiau informacijos gali suteikti Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė Vida Juškelienė, el. p. vida.juskeliene@hi.lt, tel. (0 5) 212 2589.
