Išvengiamų hospitalizacijų rodiklių netolygumai  Lietuvos savivaldybėse  ir jų ryšys su kai kuriais demografiniais ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodikliais

SANTRAUKA

Tyrimo tikslas – išanalizuoti išvengiamų hospitalizacijų paplitimo netolygumus pagal amžių ir lytį Lietuvos savivaldybėse 2023 m. bei nustatyti išvengiamų hospitalizacijų paplitimo ir medianinio amžiaus, demografinės senatvės koeficiento, šeimos gydytojų skaičiaus ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) veiklos rodiklių ryšį.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo tipas – kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo objektas – išvengiamos hospitalizacijos (toliau – IH). Tyrimo populiacija – Lietuvos gyventojai (1 metų amžiaus ir vyresni, vyrai ir moterys), hospitalizuoti dėl ambulatoriškai valdomų ligų. Tyrimui naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) informacinės sistemos (IS) „Sveidra“ 2023 m. IH duomenys ir vidutinis metinis gyventojų skaičius pagal amžių, lytį ir administracinę teritoriją. Apskaičiuoti rodikliai 1 000 gyv. pagal amžių ir lytį Lietuvoje ir savivaldybėse, procentinė IH dalis nuo visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų (1 metų amžiaus ir vyresnių pacientų), skirtumams įvertinti apskaičiuotas t kriterijus. Pasiskirstymas savivaldybėse vertintas taikant variacijos koeficiento analizę. Nustatytas IH dažnio rodiklių ir medianinio amžiaus, demografinės senatvės koeficiento, šeimos gydytojų skaičiaus ir kitų ASPĮ veiklos rodiklių ryšys savivaldybėse. Sąsajoms tarp rodiklių nustatyti apskaičiuotas Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05.
Rezultatai ir išvados. 2023 m. Lietuvoje nustatyta daugiau nei 59 tūkst. IH atvejų, iš jų daugiau nei 37,3 tūkst. – Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse. 1 000 gyventojų teko 20,9 atvejo. Bendrai Lietuvoje IH sudarė 13,4 proc. visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų 1 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje, o Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse – net 14,5 proc. Dažniausiai tarp IH priežasčių Lietuvoje nustatytas stazinis širdies nepakankamumas (23,8 proc.), ausų, nosies ir gerklės infekcijos vaikams (12,9 proc.), pneumonija (12,1 proc.), pielonefritas (11,7 proc.), hipertenzija (7,9 proc.), cukrinis diabetas (7,7 proc.), kiek rečiau – epilepsija (5 proc.), krūtinės angina (4,1 proc.). Rodikliai tarp savivaldybių reikšmingai skyrėsi kelis kartus (t 3,82; p < 0,001; vidutinis rodiklis 23,91; standartinis nuokrypis 6,10; dispersija 37,25). Didžiausi hospitalizacijų dėl ambulatoriškai valdomų ligų rodikliai diagnozuojami vyresnio amžiaus asmenims ir vaikams. Moterims bendras IH rodiklis nustatytas šiek tiek didesnis negu vyrams, tačiau atsižvelgiant į amžių ir atskiras priežastis, kai kurie rodikliai dažnesni tarp vyrų. Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp bendro IH rodiklio ir medianinio amžiaus, šiek tiek silpnesnis – tarp demografinės senatvės koeficiento savivaldybėse, t. y. didėjant medianiniam amžiui ir demografinės senatvės koeficientui, linkę didėti ir IH rodikliai. Tarp IH paplitimo ir šeimos gydytojų skaičiaus bei aktyviojo gydymo lovų funkcionavimo rodiklių aiškaus ryšio nustatyta nebuvo.

ĮVADAS

Išvengiamos hospitalizacijos (IH) – tai hospitalizacijos dėl ligų ar būklių, kurias galima sėkmingai gydyti ambulatoriškai, efektyviai panaudojant pirminę sveikatos priežiūros grandį ir taupant brangius stacionaro išteklius. Tinkamai organizuota ir veiksminga pirminė sveikatos priežiūra padeda sumažinti perteklinių hospitalizacijų skaičių [1, 2]. IH rodikliai yra naudojami vertinant pirminės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tai gali būti tinkamas įrankis sveikatos priežiūros paslaugų kokybei įvertinti savivaldybių lygmeniu. Nepakankamai efektyvi pirminė sveikatos priežiūra yra vienas iš veiksnių, didinančių IH dažnį. Kokybiškos ir prieinamos paslaugos gali padėti išvengti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų būklės pablogėjimo ir su tuo susijusių komplikacijų, sumažinant hospitalizavimo į brangiai valstybei kainuojančias stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas poreikį. Tai ypač aktualu savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėms, kuriose, kartais dėl nepakankamai optimizuoto aktyviojo gydymo lovų skaičiaus ir prasto jų funkcionavimo, bereikalingai švaistomi ir taip riboti sveikatos priežiūros ištekliai. Nustatyta, kad pakankamas gydytojų skaičius, racionaliai paskirstomi asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) ištekliai ir geresnis ilgalaikės priežiūros tęstinumas gali reikšmingai sumažinti IH skaičių [3].

Lietuvoje IH rodiklių stebėsena vykdoma nuo 2015 m., šie rodikliai įtraukti ir į strateginius sveikatos sistemos dokumentus. Tačiau IH situacija savivaldybių aktyviojo gydymo stacionaruose vis tiek išlieka sudėtinga. Problemos aktualumą pabrėžia reikšmingi skirtumai tarp savivaldybių, be to, IH rodikliai Lietuvoje yra vieni didžiausių Europoje [4]. Lietuvoje vis dar teikiama daug stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, nors aktyviojo gydymo lovų užimtumo rodikliai išlieka palyginti žemi. Netolygumai tarp savivaldybių rodo būtinybę racionalizuoti ir stiprinti ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kartu mažinant perteklinių stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų apimtis. Pirminė sveikatos priežiūra atlieka pagrindinį vaidmenį vykdant antrinės prevencijos programas, valdant lėtines ligas ir mažinant komplikacijų atvejų skaičių. Todėl jos kokybės gerinimas turėtų būti prioritetinė tiek nacionalinės sveikatos politikos, tiek savivaldybių lygmens sveikatos priežiūros sistemos kryptis. Teikiant veiksmingas ir kokybiškas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis, pvz., astma, lėtine obstrukcine plaučių liga, širdies nepakankamumu ar diabetu, pacientų hospitalizavimo paprastai galima išvengti ir taip užkirsti kelią brangiai kainuojančiam gydymui stacionare [4].

Pagal amžių į aukščiausių IH rodiklių priežasčių grupę patenka vyresnio amžiaus gyventojų hospitalizacijos [5], taigi vienas iš pagrindinių augančių sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo veiksnių yra senstanti visuomenė – mažėjantis vaikų ir didėjantis vyresnio amžiaus asmenų skaičius. Ilgėjant gyvenimo trukmei, tikėtina, sveiko gyvenimo trukmė auga lėčiau. Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmės rodikliai išlieka vieni iš žemiausių Europoje [6]. Be to, vyresnio amžiaus asmenų grupėje pastebimas dažnesnis sergamumas lėtinėmis ligomis, vis dažnesne problema tampa poliligotumas, kai asmuo serga keliomis lėtinėmis ligomis [7, 8]. Siekiant mažinti lėtinių neinfekcinių ligų paplitimą ir kartu mažinti IH skaičių, būtina laiku nustatyti išvengiamus rizikos veiksnius, anksti diagnozuoti ligas ir laiku suteikti efektyvų gydymą. PSO duomenimis, net 80–90 proc. asmens sveikatos priežiūros poreikių gali būti patenkinami teikiant ūmių ligų diagnostikos ir gydymo, lėtinių ligų priežiūros bei profilaktikos paslaugas pirminės sveikatos priežiūros įstaigose [9]. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros specialistams turėtų būtų patikėtas svarbesnis vaidmuo kontroliuojant lėtines ligas, jų aktyvesnis įtraukimas galėtų padėti sumažinti hospitalizavimo atvejų, kurių galima išvengti, skaičių [10]. Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas regionuose išlieka netolygus, o tam įtakos turi sveikatos priežiūros specialistų trūkumas bei netolygus gydytojų pasiskirstymas. Per pastaruosius kelerius metus praktikuojančių gydytojų ir slaugytojų skaičius reikšmingai nekito – vienam gydytojui vidutiniškai tenka 1,7 slaugytojo, tačiau tarp savivaldybių pastebimi nemaži skirtumai [11]. IH mastą gali didinti ir ligoninių administracijos siekis pritraukti finansavimą, teikiant brangias aktyviojo gydymo paslaugas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas savivaldybių gydymo įstaigoms, kuriose pirminė ambulatorinė ir stacionarinė pagalba yra teikiama tai pačiai populiacijai, siekiant užtikrinti efektyvesnį paslaugų koordinavimą ir IH mažinimą.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti IH paplitimo netolygumus pagal amžių ir lytį Lietuvos savivaldybėse 2023 m. bei nustatyti IH paplitimo ir medianinio amžiaus, demografinės senatvės koeficiento, šeimos gydytojų skaičiaus ir kitų ASPĮ veiklos rodiklių ryšį.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimo tipas – kiekybinis aprašomasis tyrimas. Tyrimo objektas – išvengiamos hospitalizacijos. Tyrimo populiacija – Lietuvos gyventojai (1 metų amžiaus ir vyresni, vyrai ir moterys), hospitalizuoti dėl ambulatoriškai valdomų ligų (1 lentelė). Tyrimui naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) informacinės sistemos (IS) „Sveidra“ 2023 m. IH duomenys ir nuolatinių Lietuvos gyventojų duomenys (vidutinis metinis gyventojų skaičius) pagal amžių, lytį ir administracinę teritoriją. IH rodikliai 1 000 gyv. apskaičiuoti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintą metodiką [12], pagal asmens stacionarinio gydymo kortelės aktyviojo gydymo etapo (tik pirmojo) duomenis. Atrenkant IH atvejus, neįskaičiuojami aktyviojo gydymo stacionaro dienos (kai pacientas hospitalizuojamas ir išrašomas tą pačią dieną) atvejai bei aktyviojo gydymo atvejai, kai teikiama dienos chirurgijos paslauga.

Apskaičiuoti 2023 m. rodikliai 1 000 gyv. pagal amžių ir lytį Lietuvoje ir savivaldybėse, procentinė IH dalis nuo visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų (1 metų amžiaus ir vyresnių pacientų), skirtumams įvertinti apskaičiuotas t kriterijus. Pasiskirstymas savivaldybėse vertintas taikant variacijos koeficiento analizę. Nustatytas IH dažnio rodiklių ir medianinio amžiaus[1], demografinės senatvės koeficiento[2], šeimos gydytojų skaičiaus ryšys savivaldybėse. Sąsajoms tarp rodiklių nustatyti apskaičiuotas Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientas. Ryšiai tarp rodiklių atvaizduoti sklaidos diagramose (angl. scatter plot). Savivaldybės suskirstytos į kvartilius, atsižvelgiant į rodiklių vidurkį. Analizei reikalingi duomenys parengti, sutvarkyti ir analizuoti MS Excel programa ir statistinės analizės programa IBM SPSS Statistic 19. Pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo α = 0,05.

TYRIMO REZULTATAI

Išvengiamų hospitalizacijų paplitimas pagal amžių ir lytį Lietuvoje ir savivaldybėse 2023 m.

2023 m. Lietuvoje nustatyti 59 507 išvengiamų hospitalizacijų atvejai, o 1 000 gyventojų teko 20,9 atvejo. Tai sudarė 13,4 proc. visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų 1 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje. Dažniausiai tarp išvengiamų hospitalizacijų priežasčių nustatytas stazinis širdies nepakankamumas (23,8 proc., 14 159 atv.), ausų, nosies ir gerklės infekcijos (12,9 proc., 7 661 atv.), pneumonija (12,1 proc., 7 170 atv.), pielonefritas (11,7 proc., 6 935 atv.), hipertenzija (7,9 proc., 4 674 atv.), cukrinis diabetas (7,7 proc., 4 568 atv.), epilepsija (5 proc., 2 969 atv.), krūtinės angina (4,1 proc., 2 412 atv.) (1 pav.). Kitų priežasčių dažnis IH priežasčių struktūroje yra kiek mažesnis. Hospitalizacijų dėl moters dubens organų uždegiminių ligų (0,7 proc., 384 atv.), burnos ir (ar) dantų ligų (0,3 proc., 163 atv.) nustatyta palyginti nedaug.

Lyginant duomenis būtina atkreipti dėmesį, kad ne visi IH rodikliai apskaičiuojami tarp tų pačių amžiaus grupių, pvz., IH dėl stazinio širdies nepakankamumo, krūtinės anginos, hipertenzijos, cukrinio diabeto, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, opinės ligos, moters dubens organų uždegiminių ligų apskaičiuojami tik suaugusiems asmenims, o ausų, nosies ir gerklės infekcijos – tik vaikams. IH dėl pneumonijos, pielonefrito, geležies stokos anemijos, astmos, epilepsijos, (kitų) vakcinomis valdomų ligų, burnos ir (ar) dantų ligų rodikliai apskaičiuojami visoms amžiaus grupėms.

Vaikų grupėje (1–17 metų) dažniausia IH priežastis buvo ausų, nosies ir gerklės infekcijos (15,8 atv. 1 000 vaikų) (2 pav.). Taip pat dažnai būta IH dėl epilepsijos (3,3 atv. 1 000 vaikų), pneumonijos (3,2  atv. 1 000 vaikų), (kitų) vakcinomis valdomų ligų (2,3 atv. 1 000 vaikų), pielonefrito (2,2 atv. 1 000 vaikų). Rečiausia vaikų IH priežastis – geležies stokos anemija (0,1 atv. 1 000 vaikų).

Darbingo amžiaus (18–64 metų) gyventojų grupėje dažniausios IH priežastys buvo cukrinis diabetas (1,3 atv. 1 000 gyv.), pielonefritas (1 atv. 1 000 gyv.), stazinis širdies nepakankamumas (0,9 atv. 1 000 gyv.), hipertenzija (0,8 atv. 1 000 gyv.), pneumonija (0,8 atv. 1 000 gyv.) (3 pav.). Mažiausiai užregistruota IH dėl burnos ir (ar) dantų ligų (0,01 atv. 1 000 gyv.) bei (kitų) vakcinomis valdomų ligų (0,04 atv. 1 000 gyv.).

65 metų ir vyresnių gyventojų grupėje dažniausia IH priežastis buvo stazinis širdies nepakankamumas (21,6 atv. 1 000 gyv.) (4 pav.). Taip pat nemažai IH užregistruota dėl pneumonijos (7,2 atv. 1 000 gyv.), pielonefrito (7 atv. 1 000 gyv.), hipertenzijos (5,5 atv. 1 000 gyv.). Rečiausios IH priežastys buvo vakcinomis valdomos ligos (0,03 atv. 1 000 gyv.), burnos ir (ar) dantų ligos (0,02 atv. 1 000 gyv.).

Moterims bendras IH rodiklis nustatytas šiek tiek didesnis negu vyrams (5 pav.), tačiau, atsižvelgiant į amžių ir atskiras priežastis, kai kurie rodikliai dažnesni tarp vyrų (2 lentelė). Statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų (n = 22, vidurkis 9,48, standartinis nuokrypis 14,44) ir moterų (n = 22, vidurkis 8,86, standartinis nuokrypis 12,73) analizuojant dažniausias IH priežastis nenustatytas (t = 0,15, p = 0,88, vidurkių skirtumas 0,62).

Lietuvos savivaldybėse stebimi akivaizdūs netolygumai tarp rodiklių pasiskirstymo (6 pav.). Rodikliai tarp atskirų savivaldybių skiriasi daugiau negu kelis kartus. Didesni rodikliai pasiskirstę savivaldybėse, turinčiose savivaldybių lygmens aktyviojo gydymo ligonines, keliose iš jų rodiklių reikšmės itin aukštos. Nustatyta vidutinė analizuojamų rodiklių variacija tarp savivaldybių (3 lentelė). Aukščiausi IH rodikliai 2023 m. nustatyti Šalčininkų r. (43,8 atv. 1 000 gyv.), Anykščių r. (39,7 atv. 1 000 gyv.) savivaldybėse, be to, jose 2018–2023 m. IH rodikliai viršijo Lietuvos vidurkį. 2023 m. mažiausi rodikliai buvo Neringos (9,9 atv. 1 000 gyv.), Šiaulių r. (13,3 atv. 1 000 gyv.), Elektrėnų (13,3 atv. 1 000 gyv.) savivaldybėse. Palyginti su šalies vidurkiu, kai kurių savivaldybių bendri IH rodikliai yra statistiškai reikšmingai aukštesni (t 3,82, p < 0,001, vidutinis rodiklis 23,91, standartinis nuokrypis 6,10, dispersija 37,25). Taip pat nustatyti statistiškai reikšmingi IH rodiklių skirtumai pagal amžiaus grupes (H = 147,91, df = 2, p < 0,05). Vaikų grupėje pastebimi dideli rodiklių svyravimai savivaldybėse. Visagino savivaldybėje rodiklis yra ypač aukštas (89,3 atv. 1 000 vaikų), mažiausias – Švenčionių r. (9,7 atv. 1 000 vaikų). Darbingo amžiaus gyventojų grupėje IH rodikliai yra santykinai mažesni, išskirtinių reikšmių yra nedaug (didžiausias rodiklis Šalčininkų r. (16,9 atv. 1 000 gyv.), mažiausias – Elektrėnų savivaldybėje (3,6 atv. 1 000 gyv.). Pagyvenusių asmenų grupėje taip pat pastebimi dideli rodiklių skirtumai tarp savivaldybių. Didesniais IH rodikliais išsiskiria Šalčininkų r. (130,4 atv. 1 000 gyv.), Anykščių r. (98,6 atv. 1 000 gyv.), Pasvalio r. (97,8 atv. 1 000 gyv.) savivaldybės, mažiausiais Neringos (27,9 atv. 1 000 gyv.) ir Šiaulių r. (30,5 atv. 1 000 gyv.) savivaldybės.

Daugiau nei 37,3 tūkst. IH nustatyta Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse. Tai sudarė 14,5 proc. visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų (išskyrus dienos stacionaro ligonius) 1 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje. IH didžiausią dalį tarp visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų sudarė Šalčininkų (25,4 proc.), Anykščių (21,4 proc.), Pasvalio (17,8 proc.), Jonavos (17,6 proc.), Pagėgių (17,6 proc.), Tauragės (17,3 proc.), Kretingos (17,3 proc.) rajonų savivaldybėse. Išskyrus didžiuosius miestus, kuriuose rodikliai dažniausiai yra santykinai mažesni nei kitose savivaldybėse, mažiausi rodikliai nustatyti Elektrėnų (10,3 proc.), Šiaulių r. (10,5 proc.), Neringos (11 proc.), Kaišiadorių r. (11,2 proc.), Vilniaus r. (11,5 proc.), Druskininkų (11,7 proc.), Kauno r. (11,8 proc.), Alytaus (11,8 proc.) savivaldybėse.

Išvengiamų hospitalizacijų paplitimo ir medianinio amžiaus, demografinės senatvės koeficiento, šeimos gydytojų skaičiaus, lovų funkcionavimo ir kitų aktyviojo gydymo ligoninių veiklos rodiklių ryšys savivaldybėse

Koreliacinis ryšys tarp bendro IH rodiklio ir medianinio amžiaus savivaldybėse yra 0,45 (7 pav.). Tai rodo vidutinio stiprumo teigiamą sąsają: didėjant medianiniam amžiui, linkę didėti ir IH rodikliai, nors sąsaja nėra labai stipri. Panaši koreliacija gauta ir atmetus savivaldybes, turinčias respublikinio ar universitetinio lygmens ligonines (r = 0,41, p = 0,002, n = 55). Pagal rodiklių įvertinimo kvartilius galima nustatyti prioritetinius regionus, kuriuose gyventojai gali susidurti su didesnėmis sveikatos problemomis. Tai ypač aktualu vykdant sveikatos apsaugos politiką ir planuojant intervencijas konkrečioje savivaldybėje. Savivaldybėse, kuriose stebimi dideli IH rodikliai ir mažas medianinis amžius, nepaisant jaunesnės populiacijos, IH rodikliai gali būti dideli dėl kitų priežasčių nei gyventojų amžius. Pvz., Šalčininkų r. savivaldybėje, kur gyventojų medianinis amžius yra santykinai mažesnis, IH rodiklis vis tiek išlieka aukštas (IH rodiklis 43,8 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius – 43 m.). Tikėtina, kad savivaldybėse, kuriose yra dideli IH rodikliai bei didelis medianinis amžius, vyresnio amžiaus populiacija natūraliai gali turėti daugiau sveikatos problemų, todėl IH lygis jose didesnis. Pasižyminčios ir didesniu medianiniu amžiumi, ir aukštesniais IH rodikliais yra Anykščių r. (IH rodiklis 39,7 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 51 m.), Ignalinos r. (IH rodiklis 27,4 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 52 m.), Pasvalio r. (IH rodiklis 33,3 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 48 m.), Visagino (IH rodiklis 33,2 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 53 m.) savivaldybės. Mažesniais IH rodikliais ir mažesniu medianiniu amžiumi pasižymi Kauno r. (IH rodiklis 14,2 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 39 m.), Elektrėnų (IH rodiklis 13,3 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 43 m.), Šiaulių m. (IH rodiklis 14 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 43 m.) savivaldybės. Tikėtina, kad jaunesni žmonės paprastai yra sveikesni, todėl ir IH paplitimas yra mažesnis. Vidutiniu medianiniu amžiumi, bet santykinai mažesniais IH rodikliais išsiskiria Neringos (IH rodiklis 9,9 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 46 m.), Šiaulių r. (IH rodiklis 13,3 atv. 1 000 gyv., medianinis amžius 46 m.) savivaldybės.

Koreliacinis ryšys tarp IH rodiklio ir demografinės senatvės koeficiento savivaldybėse yra 0,37 (8 pav.). Tai rodo silpną teigiamą sąsają: didėjant demografinės senatvės koeficientui, linkę didėti ir IH rodikliai. Ryšys panašus ir savivaldybėse, kuriose nėra respublikinio ar universitetinio lygmens ligoninių (r = 0,33, p = 0,015, n = 55). Savivaldybės, turinčios aukštesnius IH rodiklius, nors jų gyventojų demografinės senatvės koeficientas santykinai mažesnis, yra šios: Šalčininkų r. (IH rodiklis 43,8 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 117), Kretingos r. (IH rodiklis 31,6 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 136). Nors šiuose regionuose demografinės senatvės koeficientas mažesnis, IH rodikliai yra aukšti. Taip pat tikėtina, kad didesnius IH rodiklius ir didelį demografinės senatvės koeficientą turinčiose savivaldybėse vyresnio amžiaus populiacija natūraliai gali turėti daugiau sveikatos problemų, todėl IH paplitimas jose didesnis. Savivaldybės, pasižyminčios ir didesniu demografinės senatvės koeficientu, ir dideliu IH rodikliu, yra šios: Anykščių r. (IH rodiklis 39,7 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 243), Visagino r. (IH rodiklis 33,2 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 217), Skuodo r. (IH rodiklis 30,7 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 215), Kelmės r. (IH rodiklis 29,5 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 213). Žemus IH rodiklius ir mažus demografinės senatvės koeficientus turinčiose savivaldybėse jauni žmonės paprastai yra sveikesni, todėl IH rodikliai jose yra mažesni. Savivaldybės, pasižyminčios mažesniu demografinės senatvės koeficientu ir mažesniu IH rodikliu, yra šios: Šiaulių r. ( IH rodiklis 13,3 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 147), Šiaulių m. (IH rodiklis 14 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 144), Elektrėnų (IH rodiklis 13,3 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 135), Kauno r. (IH rodiklis 14,2 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 88), Vilniaus r. (IH rodiklis 14,8 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 92). Savivaldybė, kurioje populiacija yra vyresnė, bet IH rodiklis nėra itin didelis – Neringa (IH rodiklis 21,8 atv. 1 000 gyv., demografinės senatvės koeficientas 236).

Koreliacinis ryšys tarp IH rodiklių ir praktikuojančių šeimos gydytojų skaičiaus savivaldybėse yra labai silpnas (–0,10) (9 pav.). Atmetus savivaldybes, turinčias respublikinio ar universitetinio lygmens ligonines, koreliacijos koeficientas rodo labai silpną teigiamą ryšį tarp IH rodiklių ir šeimos gydytojų skaičiaus (r = 0,04, p = 0,758, n = 55).

Savivaldybės, turinčios aukštesnius IH rodiklius, o jų šeimos gydytojų skaičius yra santykinai mažesnis, yra šios: Visagino (IH rodiklis 33,2 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 1,5 gyd. 10 000 gyv.), Skuodo r. (IH rodiklis 30,7 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 4,0 gyd. 1 000 gyv.), Pagėgių (IH rodiklis 29,9 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 4 gyd. 10 000 gyv.), Šalčininkų r. (IH rodiklis 43,8 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 4,7 gyd. 10 000 gyv.), Pasvalio (IH rodiklis 33,3 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 5 gyd. 10 000 gyv.), Anykščių r. (IH rodiklis 39,65 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 5,8 gyd. 10 000 gyv.) Tai gali reikšti, kad IH rodikliai šiuose regionuose yra aukšti dėl prastesnio pirminės sveikatos priežiūros prieinamumo. Kretingos r. (IH rodiklis 31,6 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 6,4 gyd. 10 000 gyv.), Kelmės r. (IH rodiklis 29,5 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 7,8 gyd. 10 000 gyv.), Prienų r. (IH rodiklis 29,2 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 9,3 gyd. 10 000 gyv.) savivaldybės pasižymi ir didesniu šeimos gydytojų skaičiumi, ir aukštais IH rodikliais. Tikėtina, kad jose populiacija gali turėti daugiau sveikatos problemų, todėl IH atvejų skaičius yra didesnis, nepaisant didesnio šeimos gydytojų skaičiaus. Mažesniu šeimos gydytojų skaičiumi ir mažesniu IH rodikliu pasižymi šios savivaldybės: Šiaulių r. (IH rodiklis 13,3 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 3,0 gyd. 10 000 gyv.), Neringos (IH rodiklis 9,9 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 4,7 gyd. 10 000 gyv.), Elektrėnų (IH rodiklis 13,3 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 4,9 gyd. 10 000 gyv.). Jose mažesnis IH lygis gali būti dėl populiacijos savybių, nors šeimos gydytojų skaičius ir mažas. Kai kuriose savivaldybėse, galbūt esant geresniam sveikatos priežiūros prieinamumui, IH rodikliai nėra dideli. Savivaldybės, kuriose šeimos gydytojų skaičiaus rodikliai didesni, o IH rodikliai santykinai mažesni, yra šios: Šiaulių m. (IH rodiklis 14 atv. 1 000 gyv.,  šeimos gydytojų skaičius 6,8 gyd. 10 000 gyv.), Vilniaus m. (IH rodiklis 16 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 11,2 gyd. 10 000 gyv.), Kauno m. (IH rodiklis 19,3 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 11,2 gyd. 10 000 gyv.), Kazlų Rūdos (IH rodiklis 22,3 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 9,2 gyd. 10 000 gyv.), Kaišiadorių r. (IH rodiklis 16,7 atv. 10 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 6,5 gyd. 10 000 gyv.), Druskininkų (IH rodiklis 20,4 atv. 1 000 gyv., šeimos gydytojų skaičius 8,0  gyd. 10 000 gyv.).

IH paplitimo ir aktyviojo gydymo lovų funkcionavimo[3] rodiklių sąsajos yra nevienodos. IH rodiklių ir lovų funkcionavimo ryšys yra vidutinio stiprumo neigiamas (r = –0,45), tačiau atmetus savivaldybes, turinčias respublikinio ar universitetinio lygmens ligonines, koreliacijos koeficientas rodo, kad ryšio tarp IH rodiklių ir lovų funkcionavimo beveik nėra (r = 0,06). IH rodiklių ir vidutinio gulėjimo laiko[4] ryšys yra silpnai teigiamas (r = 0,21; atmetus savivaldybes, turinčias respublikinio ar universitetinio lygmens ligonines, r = 0,15), o IH rodiklių ir lovos apyvartos[5] ryšys yra neigiamas (r = –0,21 (atmetus savivaldybes, turinčias respublikinio ar universitetinio lygmens ligonines, r = –0,10).

REZULTATŲ APTARIMAS

IH rodiklių stebėsena tampa svarbiu aspektu formuojant racionalią ir veiksmingą sveikatos apsaugos politiką Lietuvoje. Išvengiamos hospitalizacijos yra vienas iš rodiklių, galinčių parodyti sveikatos priežiūros sistemos efektyvumą, siekiant skatinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas užtikrinti geresnę asmens sveikatos priežiūrą ir mažinti pacientų hospitalizavimo aktyviojo gydymo stacionaruose poreikį. Šių rodiklių stebėsena ir vertinimas įtraukti į strateginius dokumentus, siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą  [13]. Nors pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje vyksta jau ne vienerius metus ir ieškoma racionalių, įrodymais pagrįstų sprendimų, dažnai sveikatos priežiūros sistema išlieka neefektyvi ir neoptimali. Viena iš tokių sričių – savivaldybių ambulatorinių įstaigų ir ligoninių teikiamos paslaugos. Didelis IH skaičius gali reikšti, kad pirminė sveikatos priežiūra nėra pakankamai veiksminga, ypač tai aktualu rajonų lygmens ASPĮ. Stebint IH rodiklius galima identifikuoti, kuriose savivaldybėse reikia imtis veiksmų, padedančių racionaliau planuoti ASPĮ veiklą. Dažnos hospitalizacijos dėl lėtinių ligų, kurias būtų galima valdyti pirminėje sveikatos priežiūros grandyje, rodo, kad ligoniai negauna tinkamos ilgalaikės priežiūros ambulatorinėje grandyje. Laiku ir veiksmingai teikiant pirminės sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga ar cukriniu diabetu, hospitalizavimo paprastai galima išvengti. Nuoseklus šių pacientų stebėjimas ir ambulatorinis gydymas leistų sveikatos priežiūros specialistams gerinti lėtinių ligų kontrolę ir valdymą.

IH rodiklių stebėjimas padeda gerinti sveikatos priežiūros kokybę, efektyviau naudoti išteklius, gerinti pacientų sveikatos būklę bei mažinti perteklines, įskaitant išvengiamas, hospitalizacijas. Todėl būtina stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, kad pacientai būtų gydomi efektyviau ir būtų užkertamas kelias vystytis sudėtingesnėms ligoms, dėl kurių gali prireikti stacionarinio gydymo. Nors šiame tyrime IH rodikliai buvo analizuojami savivaldybių, o ne konkrečių ligoninių lygmeniu, galima daryti prielaidą, kad IH rodiklių pasiskirstymo situacija savivaldybėse atspindi ir jose veikiančių gydymo įstaigų situaciją. Lietuvoje IH problema aktualiausia rajono lygmens ligoninėse – kai kuriose savivaldybėse IH rodikliai yra dvigubai didesni už šalies vidurkį. Be to, IH rodiklių pasiskirstymas skirtingose savivaldybėse yra labai netolygus – kai kuriose savivaldybėse rodikliai reikšmingai viršija bendrą šalies lygį. Šiai problemai įtakos gali turėti netolygus geografinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir ASPĮ specialistų pasiskirstymas regionuose, didėjantys senstančios visuomenės sveikatos priežiūros poreikiai, augantis lėtinių ligų paplitimas bei neišplėtotos ambulatorinės slaugos, paliatyviosios pagalbos ir ilgalaikės priežiūros paslaugos [14]. Siekiant didinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir kokybę, būtina racionalizuoti išteklių naudojimą, investuojant į ligų prevenciją bei pirminės sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą ir gerinimą. Tačiau kai kuriais atvejais didesnis gydytojų konsultacijų skaičius nesumažino išvengiamo hospitalizavimo – priešingai, nustačius daugiau ligų atvejų ir  dažniau siunčiant pacientus į ligonines, galėjo padidėti hospitalizacijos dažnis [15].

Lietuvoje vis dar teikiama daug stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams ligoninėse, o lovų užimtumo rodikliai palyginti žemi [12]. Lovų ligoninėse skaičius (be slaugos ir palaikomojo gydymo lovų) Lietuvoje per 2018–2023 m. laikotarpį sumažėjo 12,6 proc., aktyviojo gydymo (be slaugos ir palaikomojo gydymo, reabilitacijos, tuberkuliozės ir psichiatrijos lovų) – sumažėjo 10,2 proc. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. Lietuvos ligoninėse buvo 11 580 aktyviojo gydymo lovų (arba 10 000 gyventojų teko 40,1 aktyviojo gydymo lovos). Neefektyvų sveikatos priežiūros išteklių naudojimą rodo ne tik didelis lovų skaičius, bet ir gana mažas aktyviojo gydymo lovų funkcionavimas šalies ligoninėse. 2023 m. aktyviojo gydymo lovų funkcionavimas (užimtumas) Lietuvoje sudarė apie 68,5 proc. metinio dienų skaičiaus (arba 250,2 dienos per metus), vidutinis gulėjimo laikas truko 5 dienas, o lovos apyvarta siekė 50,4 paciento. 2023 m. daugiau nei pusėje savivaldybių ligoninių aktyviojo gydymo lovos užimtumas nesiekė šalies vidurkio. Mažiausias lovų užimtumas buvo Širvintų r. (136,6 dienos), Kupiškio r. (155,1 dienos), Lazdijų r. (156,2 dienos), Trakų r. (157,3 dienos) savivaldybėse, didžiausias – Druskininkuose (324,6 dienos), Rokiškio r. (319,3 dienos). Tikėtina, kad aktyviojo gydymo lovų skaičiai savivaldybių ligoninėse yra ženkliai per dideli. Nors tyrimo rezultatai nerodo patikimo stipraus ryšio tarp stacionaro lovų veiklos ir IH rodiklių, tačiau vienas iš svarbesnių veiksnių racionalizuojant veiklą savivaldybių ligoninėse ir kartu sprendžiant IH problemas būtų lovų skaičiaus optimizavimas, atsižvelgiant į profilius ir lovų funkcionavimo rodiklius, nesiekiant dirbtinai užpildyti aktyviojo gydymo lovų lėtinėmis ir ambulatorinei pagalbai jautriomis ligomis sergančiais pacientais.

Pagal amžių į aukščiausių IH rodiklių priežasčių grupę patenka vyresnio amžiaus gyventojų hospitalizacijos, taigi vienas iš pagrindinių augančių sveikatos priežiūros paslaugų vartojimo veiksnių yra senstanti visuomenė – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus asmenų. 2023 m. pradžioje šalyje gyveno 571,7 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Šimtui vaikų 2023 m. pradžioje teko 134 pagyvenę žmonės (2013 m. pradžioje – 124). Pagyvenusių žmonių dalis tarp bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 18,2 proc. 2013 m. pradžioje iki 20 proc. 2023 m. pradžioje [16]. Medianinis šalies gyventojų amžius 2023 m. pradžioje buvo 44 metai (vyrų – 40 metų, moterų – 47 metai). Nuo 2013 m. pradžios šalies gyventojų medianinis amžius pailgėjo 2 metais. 2023 m. pradžioje vyrų medianinis amžius buvo 7 metais trumpesnis negu moterų. Demografinės senatvės koeficientas kasmet didėja – 2023 m. metų pradžioje šimtui 0–14 metų amžiaus vaikų teko 134 pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonės [17]. Ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei, sveiko gyvenimo trukmė, tikėtina, auga lėčiau. Kadangi vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis, neretai jiems diagnozuojamos kelios lėtinės ligos vienu metu. Tai gali atspindėti natūralų amžiaus ir sveikatos ryšį. Tyrimo rezultatai taip pat rodo vidutinio stiprumo ryšį tarp IH rodiklių paplitimo ir medianinio amžiaus bei demografinės senatvės koeficiento savivaldybėse. Dėl to sveikatos paslaugų poreikis „senesnėse“ savivaldybėse gali būti didesnis ir kitokio pobūdžio nei aktyvusis stacionarinis gydymas. Vis dėlto priežasčių, lemiančių IH rodiklių didėjimą, gali būti ir daugiau – jos gali būti susijusios ir su tam tikrais rizikos veiksniais, gyvenimo būdu, sveikatos priežiūros prieinamumu ar kitais specifiniais aspektais, nepriklausomais vien nuo savivaldybės gyventojų amžiaus struktūros.

Sveikatos sistemos politikos formuotojai turėtų nustatyti sveikatos sektoriaus prioritetus, siekdami didinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Būtent ši sveikatos priežiūros grandis daugelyje pasaulio šalių atlieka pagrindinę funkciją, veiksmingai gydydama didelę dalį ligų be stacionarinės pagalbos. Taip pat svarbu akcentuoti aktyviojo gydymo hospitalizacijų, įskaitant išvengiamas hospitalizacijas, mažinimo reikšmę – gerinant ambulatorinę ir pirminę priežiūrą galima užtikrinti, kad ūmių ligų diagnostika ir gydymas, lėtinių ligų ilgalaikė priežiūra bei ligų profilaktika būti sprendžiama pirminiame lygyje, taip užkertant kelią perteklinėms hospitalizacijoms. Gyventojų sveikatos poreikius atitinkanti sveikatos politika, efektyvus sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, racionalus asmens sveikatos priežiūrai skirtų lėšų paskirstymas bei aukštesnė paslaugų kokybė galėtų padėti išspręsti nemažėjančių išvengiamų hospitalizacijų problemą Lietuvoje.

APIBENDRINIMAS

2023 m. Lietuvoje nustatyta daugiau nei 59 tūkst. išvengiamų hospitalizacijų, iš jų daugiau nei 37,3 tūkst. – Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse. Lietuvoje IH sudarė 13,4 proc. visų aktyviojo gydymo hospitalizacijų 1 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų grupėje, o Lietuvos savivaldybių aktyviojo gydymo ligoninėse – net 14,5 proc. Dažniausiai tarp išvengiamų hospitalizacijų priežasčių nustatytas stazinis širdies nepakankamumas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos vaikams, pielonefritas, pneumonija, hipertenzija, cukrinis diabetas, kiek mažiau – epilepsija, krūtinės angina. Didžiausi hospitalizacijų dėl ambulatoriškai valdomų ligų rodikliai diagnozuojami vyresnio amžiaus asmenims, taip pat vaikams. Moterims bendras IH rodiklis nustatytas šiek tiek didesnis negu vyrams; atsižvelgiant į amžių ir atskiras priežastis, kai kurie rodikliai dažnesni tarp vyrų, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp vyrų ir moterų nenustatytas. Rodikliai tarp savivaldybių reikšmingai skyrėsi kelis kartus. Nustatytas vidutinio stiprumo ryšys tarp bendro IH rodiklio ir medianinio amžiaus, šiek tiek silpnesnis – tarp demografinės senatvės koeficiento savivaldybėse. Vadinasi, didėjant medianiniam amžiui ir demografinės senatvės koeficientui, linkę didėti ir IH rodikliai. IH paplitimo ir šeimos gydytojų skaičiaus, taip pat aktyviojo gydymo lovų funkcionavimo rodiklių sąsajų stiprumas yra silpnas arba labai silpnas.

Literatūra

1. OECD. Realising the Potential of Primary Health Care. 2020. Prieiga per internetą: https://www.oecd-ilibrary.org/social-issues-migration-health/realising-the-potential-of-primary-health-care_a92adee4-en
2. OECD. Tackling Wasteful Spending on Health. 2017. Prieiga per internetą: https://www.oecd.org/en/publications/tackling-wasteful-spending-on-health_9789264266414-en.html
3. Van Loenen T, van den Berg MJ, Westert GP, Faber MJ. Organizational aspects of primary care related to avoidable hospitalization: a systematic review, Fam. Pract. 2014;31(5):502–16. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1093/fampra/cmu053
4. OECD. Health at a Glance 2023, OECD Indicators. 2023. Prieiga per internetą: https://www.oecd.org/en/publications/health-at-a-glance-2023_7a7afb35-en.html
5. Visuomenės sveikatos stebėsenos informacinė sistema. Išvengiamos hospitalizacijos. Prieiga per internetą: https://sveikstat.hi.lt/chart-overview.aspx?top_uid=337&top_loc=mun&sel_rep_panel=1&lang=lit
6. Eurostat. Sveiko gyvenimo metai. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/hlth_hlye/default/table?lang=en
7. Kudukytė-Gasperė R, Jankauskienė D. Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje hospitalizuotiems pacientams bei jų artimiesiems namuose būtinų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis. Sveikatos politika ir valdymas. 2019;1(11):96–116. https://doi.org/10.13165/SPV-19-1-11-06
8. Fabbri E, Zoli M, Gonzalez-Freire M, Salive ME, Studenski SA, Ferrucci L. Aging and multimorbidity: new tasks, priorities, and frontiers for integrated gerontological and clinical research. J Am Med Dir Assoc. 2015;16(8):640–7. Prieiga per internetą: http://doi.org/10.1016/j.jamda.2015.03.013
9. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Quality in Primary Health Care, 2021. Prieiga per internetą: https://www.who.int/docs/default-source/primary-health-care-conference/quality.pdf
10. Gurevičius R. Sveikatos būklė Lietuvoje 2019 m.: EBPO ekspertų vertinimas. Visuomenės sveikata. 2020;2(89):5–9.
11. Higienos institutas. Lietuvos gyventojų sveikata ir sveikatos priežiūros įstaigų veikla, 2023. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/Statistikos_leidiniai_Gyventoju_sveikata/leid2023.pdf
12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 gruodžio 20 d. įsakymas Nr.V-2893 „Dėl išvengiamų hospitalizacijų rodiklių sąrašo ir išvengiamų hospitalizacijų rodiklių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fca0e100618111eca9ac839120d251c4 
13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 kovo 30 d. nutarimas Nr. 319 „Dėl 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c4da70d0b1c011ecba9197ac603309e4?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=e78cfdd3-87dc-478d-a66c-520f73dd9800
14. Mercier G, Georgescu V, Plancque E, et al. The effect of primary care on potentially avoidable hospitalizations in France: a cross-sectional study. BMC Health Serv Res. 2020;20(268). Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1186/s12913-020-05132-6
15. Da Silva EN, Powell-Jackson T. Does expanding primary healthcare improve hospital efficiency? Evidence from a panel analysis of avoidable hospitalisations in 5506 municipalities in Brazil, 2000–2014. BMJ Glob Health. 2017;2(2):e000242. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1136/bmjgh-2016-000242
16. Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos gyventojai (2023 m. leidimas). Gyventojų skaičius ir sudėtis. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2023/salies-gyventojai/gyventoju-skaicius-ir-sudetis
17. Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos gyventojai (2023 m. leidimas). Gyventojų senėjimas. Prieiga per internetą: https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-gyventojai-2023/salies-gyventojai/gyventoju-senejimas

DISPARITIES IN AVOIDABLE HOSPITALIZATION RATES IN LITHUANIAN MUNICIPALITIES AND THEIR ASSOCIATION WITH CERTAIN DEMOGRAPHIC AND HEALTHCARE INSTITUTION PERFORMANCE INDICATORS

ABSTRACT

The aim of the study was to analyze the disparities in the prevalence of avoidable hospitalizations (AH) by age and gender in Lithuanian municipalities in 2023 and to determine the relationship between AH prevalence and median age, demographic aging coefficient, the number of family physicians, and other healthcare institution performance indicators.
Material and methods. The study is a quantitative descriptive analysis. The study object is avoidable hospitalizations. The study population includes Lithuanian residents (aged 1 year and older, both men and women) hospitalized due to ambulatory care-sensitive conditions (ACSCs). The study used 2023 AH data from the Sveidra Compulsory Health Insurance Fund Information System and the average annual population by age, gender, and administrative territory. The indicators were calculated per 1,000 inhabitants by age and gender in Lithuania and its municipalities, and the percentage of AH among all acute care hospitalizations (for patients aged 1 year and older) was analyzed. The t-test was used to assess differences. Variance coefficient analysis was applied to evaluate regional distribution of AH across municipalities. The relationship between AH frequency and median age, demographic aging coefficient, the number of family physicians, and other indicators in municipalities was determined. Pearson’s correlation coefficient was calculated to determine associations between variables. The selected statistical significance level was α = 0.05.
Results and conclusions. In 2023, over 59,000 AH cases were recorded in Lithuania, with more than 37,3000 occurring in municipal acute care hospitals. The incidence rate was 20.9 cases per 1,000 inhabitants. AH accounted for 13.4% of all acute care hospitalizations for residents aged 1 year and older nationwide, while in municipal acute care hospitals, this share was even higher at 14.5%. The most common causes of AH were congestive heart failure (23.8%), ear, nose, and throat infections in children (12.9%), pneumonia (12.1%), pyelonephritis (11.7%), hypertension (7.9%), and diabetes mellitus (7.7%), with less frequent cases of epilepsy (5%) and angina pectoris (4.1%). Significant differences in AH rates were observed between municipalities, with up to several-fold variations (t = 3.82, p < 0.001, mean = 23.91, standard deviation = 6.10, variance = 37.25). The highest hospitalization rates for ambulatory care-sensitive conditions were observed among older adults and children. The overall AH rate was slightly higher among females than males; however, when considering age groups and specific conditions, some AH indicators were more prevalent among males. A moderate correlation was found between the overall AH rate and median age, and a slightly weaker correlation with the demographic aging coefficient, indicating that as median age and demographic aging coefficient increase, AH rates also tend to rise. No clear relationship was found between AH prevalence and the number of family physicians or the functioning of acute care hospital beds.

Keywords: avoidable hospitalizations, ambulatory care-sensitive conditions, municipal disparities, indicator variability, association, demographic indicators, hospital performance indicators.

---

[1] Medianinis gyventojų amžius – tokia gyventojų amžiaus reikšmė, kuri atitinka variacinės eilutės vidurinę reikšmę, t. y. dalija gyventojus į dvi vienodas dalis taip, kad pusė jų yra jaunesni nei medianinio amžiaus, kita pusė – vyresni.

[2] Demografinės senatvės koeficientas – pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių skaičius, tenkantis šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus metų pradžioje.

[3] Lovos funkcionavimas (užimtumas dienomis) – rodiklis, kuris parodo, kiek dienų per metus stacionaro lova buvo užimta (lovadienių skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu lovų skaičiumi).

[4] Vidutinė gulėjimo trukmė arba vidutinis gulėjimo stacionare laikas – tai vidutinis kalendorinių dienų skaičius nuo paciento atvykimo į ligoninę iki jo išrašymo (lovadienių skaičiaus santykis su išrašytų ligonių (hospitalizacijos atvejų) skaičiumi).

[5] Lovos apyvarta – rodiklis, kuris parodo, kiek vidutiniškai vienoje stacionaro lovoje gulėjo ligonių per metus (išrašytų ligonių skaičiaus santykis su vidutiniu lovų skaičiumi).