Ne naujiena, kad vis daugiau technologijų veržiasi į sveikatos priežiūros sritį ir turbūt daugeliui yra girdėtas terminas telemedicina, tačiau ne visiems aišku, kas tai yra ir kaip tai veikia. Visų pirma, telemedicina – tai sveikatos priežiūros teikimas ir palaikymas naudojant komunikacijos technologijas ir elektroninę informaciją, kai dalyvius skiria atstumas. Tai gali būti įprasti skambučiai, elektroniniai laiškai, mobiliosiosios aplikacijos, vaizdo skambučiai bei įvairūs nešiojamieji prietaisai, kaip antai, žiedai ar laikrodžiai, kurie fiksuoja sveikatos duomenis. Telemedicinos paslaugos gali būti teikiamos tiek sinchroniniu, tiek asinchroniniu būdu. Prireikus nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugos realiuoju laiku, su pacientu gali būti bendraujama telefonu ar vaizdo skambučiu, o nesant poreikio skubiai atsakyti su pacientu gali būti susisiekiama po keleto dienų, tarkim, elektroniniu paštu.
Pasaulyje praūžus COVID-19 pandemijai ir vyriausybėms atlaisvinus ribojimus naudotis technologine pažanga, pacientai pajuto naudą ir patogumą su gydytojais susisiekti greičiau nuotoliniu būdu, išvengiant rizikos užsikrėsti infekcinėmis ligomis belaukiant sveikatos priežiūros paslaugų poliklinikų koridoriuose. Naudojant telemediciną taupomas tiek pacientų, tiek gydytojų laikas, išvengiant logistikos kliūčių ir kartu sumažinant išlaidas ne tik transportui, bet ir norint užtikrinti nenutrūkstamą artimųjų – vaikų, slaugomų, riboto judėjimo asmenų – priežiūrą. Pastebėta, jog dalis pacientų pervežimų tarp gydymo įstaigų yra netikslingi – dėl kompetencijos, išteklių trūkumo pacientai greitosios medicinos pagalbos (GMP) transportu vežami iš vieno regiono į kitą, taip naudojant svarbiausius žmogiškuosius išteklius, skirtus teikti skubią pagalbą, nors kai kurie sveikatos klausimai gali būti taip pat kokybiškai išspręsti didžiųjų gydymo įstaigų specialistų nuotolinių konsultacijų metu. Vien LSMU ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus duomenimis, 2019 m. tokių pervežimų būta net 13 proc. Sumažinus nebūtinų pervežimų GMP transportu skaičių, GMP brigados galėtų greičiau reaguoti į gyvybei grėsmingus iškvietimus ir anksčiau pradėti gydymą kritinių ligų atvejais. Taip pat matyti pacientų noras gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas nenutolstant nuo namų ir artimųjų, tad pradėjus taikyti telemedicinos paslaugas optimizuojamas darbo krūvis tarp gydymo įstaigų, tolygiau pasiskirsto pacientų srautai, tampa lengviau užtikrinti pacientų poreikius. Telemedicina ypač naudinga regioninėms ligoninėms, kurios dažnai susiduria su specialistų trūkumu, o prieiga prie universtitetinių ligoninių specialistų ne tik gerina pacientų gydymo kokybę, bet ir didina pacientų pasitikėjimą regioninėmis sveikatos priežiūros įstaigomis. Tai tik keletas pavyzdžių, kokia nauda yra matoma taikant telemedicinos paslaugas.
Lietuvoje jau tapo įprasta tyrimų atsakymus gauti telefonu ar perskaityti elektroninėje sistemoje, tačiau pamažu kelią skinasi ne tik konsultacijos telefonu norint aptarti, kaip sekasi pacientams pradėjus naują gydymą, ar tęsti lėtinių ligų valdymą, bet ir konsultacijos vaizdo skambučiais. 2022 m. prasidėjus projektui „Skubiosios telemedicinos paslaugų teikimas skubiosios medicinos pagalbos skyriuose“ skubioji telemedicina tampa vis įprastesnė praktika. Šiuo metu vien LSMU ligoninė Kauno klinikos konsultuoja aštuonių regioninių ligoninių skubiosios pagalbos skyrių pacientus, taip užtikrindama kokybišką skubią pagalbą pacientams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Pacientui atvykus į regioninę ligoninę, atlikus tyrimus ir matant, jog gali reikėti detalesnio paciento ištyrimo III lygio ligoninėje ar kito specialisto nuomonės esant neaiškiam atvejui, pacientas gali būti apžiūrimas nuotoliniu būdu, įvertinami jo gyvybiniai parametrai, surenkama anamnezė, įvertinami laboratoriniai ir radiologiniai tyrimai, pasikalbama tiek su pacientu, tiek su gydančiu gydytoju naudojant specialią telemedicinos stotelę, kuri valdoma nuotoliu ir turi vaizdinio skambučio funkciją. Taip objektyviau įvertinama paciento būklė ir priimami sprendimai, kad pacientai per trumpiausią laiką gautų reikiamą sveikatos priežiūros paslaugą. Nauja skubiosios telemedicinos paslauga viršijo lūkesčius – pavyzdžiui, Kėdainių regiono gyventojų, atvežtų GMP transportu į LSMUL Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių, 2022 metais buvo 1 517, o startavus projektui ir tęsiant telemedicinos paslaugų teikimą 2023 metais atvyko 839 pacientai, beveik perpus mažiau. Dalis jų buvo konsultuoti Kauno klinikų specialistų nuotoliniu būdu, išvengiant būtinybės vykti į Kauną. Projekto metu buvo atlikta telemedicinos būdu konsultuotų pacientų apklausa – iš 100 apklaustų pacientų 70 proc. telemedicininę konsultaciją įvertino gerai ir labai gerai. Matant gerus rezultatus ir Sveikatos apsaugos ministerijai palaikant telemedicinos plėtrą numatoma, kad artimiausiu metu bus investuojama į infrastruktūros gerinimą ir specialistų mokymą, plečiant skubiosios telemedicinos paslaugas visoje Lietuvoje, o stebint telemedicinos tendencijas pasaulyje tikėtina, jog ji vis labiau plėtosis ir kitose medicinos srityse – pediatrijoje, kardiologijoje, onkologijoje, dermatologijoje, reabilitacijoje ar psichiatrijoje.
