Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūno masės indekso vertinimas 2022 m.

Marius Baranauskas, Ingrida Kupčiūnaitė, Jurgita Lieponienė, Rimantas Stukas

Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakultetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedra

Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų kūno masės indeksą (KMI) atsižvelgiant į KMI rodiklių nuokrypius nuo normos prognozuojančius sociodemografinius veiksnius.

Tyrimo medžiaga ir metodai. 2022 m. sausio–gruodžio mėnesiais panaudojant konfidencialios apklausos metodą atliktas nacionalinis vienmomentis skerspjūvio tyrimas, kurio metu ištirti dvidešimt trijų Lietuvos aukštųjų universitetinių ir neuniversitetinių mokyklų 21,4 ± 3,9 m. amžiaus studentai (n = 3 046). Atsižvelgiant į pateiktus kūno masės (kg) ir ūgio (m2) matmenis, apskaičiuotas ir įvertintas studentų KMI (kg/m2).

Rezultatai. Nepakankamos kūno masės yra beveik kas devintas (11,7 proc.) Lietuvos aukštųjų mokyklų studentas. Palyginti su 2015 m. laikotarpiu, 2022 m. nustatytos didesnės antsvorio turinčių ir nutukusių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų proporcijos, atitinkamai sudarančios 14,3 proc. ir 4,4 proc.

Išvados. Reikšmingi antsvorį ir nutukimą prognozuojantys veiksniai susiję su vyresniu studentų amžiumi (galimybių santykis (GS) = 1,6, 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI) 1,1–2,3), vyriška biologine lytimi (GS = 1,4, 95 proc. PI 1,1–1,8), gamtos, humanitarinių, technologijos mokslų bei vaizduojamųjų, scenos ir ekrano menų studijuojamomis sritimis (GS = 1,3, 95 proc. PI 1,0–1,6), įskaitant gyvenamąją aplinką bendrabutyje, nuosavame būste ar pas giminaičius (GS = 1,4, 95 proc. PI 1,1–1,8). Didesnė nepakankamos kūno masės tikimybė nustatyta nuomojamame būste, pas draugą arba pas giminaičius gyvenančioms (GS = 1,4, 95 proc. PI 1,1–1,9) studentėms moterims (GS = 1,8, 95 proc. PI 1,2–2,8).

Informacija
Pasidalinkite turiniu socialiniuose tinkluose