Tyrimo tikslas – atskleisti nuotoliniu būdu COVID-19 pandemijos metu dirbusių Lietuvos savivaldybių įmonių patirtis, susijusias su darbo sąlygų pokyčiais, pateikti įžvalgų dėl nuotolinio darbo pandemijai pasibaigus.
Tyrimo metodika. Kokybiniame tyrime dalyvavo 29 specialistai (4 vyrai ir 25 moterys) iš 17 skirtingų Lietuvos savivaldybių įmonių, kuriose dirbo nuo 10 iki 1 104 darbuotojų. Duomenys buvo renkami pasitelkiant fokusuotų grupių
diskusijų metodologiją. Organizuotos dviejų grupių diskusijos: 1-ą grupę (n = 11) sudarė vadovai ir jiems atstovaujantys asmenys, 2-ą grupę (n = 18) – kiti darbuotojai. Tyrimo gairės parengtos vadovaujantis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) 2021 m. atliktu tyrimu. Duomenys analizuoti remiantis teminės analizės principais.
Rezultatai ir išvados. Priverstinis darbas nuotoliniu būdu pandemijos metu pozityviai pakeitė vadovų ir darbuotojų nuostatas dėl nuotolinio darbo, sukaupta įmonių tvarios darbo organizavimo patirties. Nuotolinio darbo plėtra paspartino inovatyvių darbo formų diegimą, darbuotojų kompetencijų, susijusių su technologijų naudojimu, tobulinimą, dirbti nuotoliniu būdu paskatino ir tuos asmenis, kurie tokios darbo formos anksčiau netaikė. Dirbant nuotoliniu būdu įvyko nemažai
darbo sąlygų pokyčių, o pagrindiniai iššūkiai buvo susiję su darbo reikalavimų ir kontrolės balanso užtikrinimu, darbo laiko ir darbo krūvio valdymu. Remiantis pandemijos metu sukaupta patirtimi, aiškėja, kurios funkcijos ir kurie darbai gali būti atliekami nuotoliniu būdu, o kurie – ne. Tyrimo dalyviai teigė pritariantys tam, kad ir toliau būtų taikomas nuotolinio ir (ar) mišraus darbo būdas, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir užtikrinant darbuotojui galimybę pasirinkti.
