Perdirbtos mėsos gaminių vartojimą mažinančių intervencijų veiksmingumas

Santrauka

Tikslas – apžvelgti perdirbtos mėsos vartojimą mažinančių intervencijų veiksmingumą.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslo publikacijų paieška atlikta duomenų bazėse PubMed, Cochrane, ResearchGate beiMDPI. Į šią apžvalgą įtrauktos 2010–2024 m. mokslo publikacijos anglų kalba, kuriose vertintas intervencijų, skatinančių gyventojus mažinti perdirbtos mėsos vartojimą, veiksmingumas.
Rezultatai. Iš viso rasti 1 749 straipsniai, iš jų atrankos kriterijus atitiko ir į apžvalgą įtraukta 10 publikacijų. Daugiau negu pusėje į vertinimą įtraukų publikacijų vertintos švietimo ir informuotumo didinimo intervencijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad intervencijos, kuriose buvo pateikiama informacija ne tik apie perdirbtos mėsos vartojimo žalą vartotojo sveikatai, bet ir apie poveikį aplinkai ir gyvūnams, reikšmingai sumažino suvartojamos perdirbtos mėsos kiekį arba padidino pasiryžimą mažinti perdirbtos mėsos vartojimą. Tyrimais nustatytas reikšmingas ryšys tarp pasiryžimo mažinti perdirbtos mėsos vartojimą lygio bei taikytų intervencijų veiksmingumo, todėl labai svarbu planuojant bei teikiant intervencijas įvertinti tikslinės populiacijos siekius bei pasiryžimą pokyčiams.
Didžioji dalis intervencijų buvo atliktos naudojant informacines technologijas: per socialinius tinklus, bendravimo programėles, nuotolinėmis konsultacijomis internetu, telefonu ar elektroniniu paštu ir pan. Galima daryti prielaidą, kad įvairios informacinės technologijos leidžia greitai ir gana nebrangiai pasiekti didelę auditoriją ir yra labai tinkamos švietimui ir informuotumo didinimui, o gyvai taikomos intervencijos, tikėtina, gali būti daug didesnės apimties ir labiau orientuotos į pavienius asmenis ar mažas žmonių grupes. Tik sveikatos priežiūros specialistų teikiamos gyvenimo būdo keitimo intervencijos buvo teikiamos dalyviams ir specialistams bendraujant gyvai.
Taip pat veiksminga perdirbtos mėsos vartojimo mažinimo intervencija – maisto produktų ženklinimo ir mokestinės intervencijos. Į apžvalgą įtrauktame tyrime naudoti įspėjamieji ženklai apie mėsos vartojimo įtaką sveikatai ir aplinkai. Todėl šią intervenciją galima sieti ir su švietimo didinimo intervencijomis.
Viename į apžvalgą įtrauktame tyrime pastebėta, kad taikytos intervencijos buvo reikšmingai veiksmingesnės tarp moterų nei tarp vyrų, taip pat tarp turinčių vaikų iki 12 metų bei daugiau asmenų savo namų ūkyje turinčių respondentų.
Apibendrinti tyrimų rezultatai parodė, kad dažnai pavienių intervencijų veiksmingumas buvo nereikšmingas arba mažai reikšmingas, tačiau intervencijos, kurias sudarė keli komponentai arba kurios truko ilgesnį laiką ir (arba) buvo intensyvesnio pobūdžio, reikšmingai sumažino perdirbtos mėsos vartojimą.
Apibendrinimas. Dažniausiai intervencijos vykdomos naudojant informacines technologijas (socialinius tinklus internete, telefoninius skambučius, elektroninius laiškus ir kt.). Publikacijų rezultatai parodė didesnį intervencijų veiksmingumą tada, kai perdirbtos mėsos vartojimo įtaka buvo pateikiama įtakos sveikatai kontekste, palyginti su įtaka aplinkai ir gyvūnų gerovei. Tyrimuose nustatytas dalyvių apsisprendimo bei požiūrio reikšmingumas intervencijų veiksmingumui. Pastebėta, kad intervencijos buvo veiksmingesnės tiems asmenims, kurie labiau rūpinasi savo ir savo šeimos sveikata.
Dalis tyrimų nustatė, jog intervencijos buvo reikšmingai veiksmingesnės tarp moterų nei tarp vyrų ir didesnį šeimos ūkį turinčių dalyvių. Taip pat pastebėta, kad derinant kelias pavienes intervencijas, jų veiksmingumas dažnai buvo didesnis negu pavienių intervencijų.

ĮVADAS

Sergamumas piktybiniais navikais ir mirtingumas nuo navikinių susirgimų yra vienos aktualiausių sveikatos problemų. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, piktybiniais navikais sergančių asmenų kasmet daugėja, o piktybiniai navikai išlieka viena iš dažniausių mirties priežasčių. 2023 m. mirtys dėl piktybinių navikų sudarė 21 proc. visų mirčių Lietuvoje [3]. Nors onkologinių susirgimų dažnis didėja, tuo pat metu pasaulyje įgyjama patirtis rodo, kad sergamumą tam tikromis vėžio rūšimis galima sumažinti įvairiais veiksniais, tarp kurių yra ir mitybos bei gyvenimo būdo keitimas [4, 5]. Apskaičiuota, kad pakeitus dietą ir gyvenimo būdą galima išvengti net 30–50 proc. visų vėžio atvejų [6].

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2015 m. priskyrė perdirbtos mėsos gaminius I kancerogenų grupei (t. y. tyrimais įrodytas kancerogeniškumas žmonėms) [6, 7]. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad perdirbtos mėsos gaminių vartojimas gali padidinti vėžio riziką dėl nutukimą keliančių savybių ir sumažėjusios maistinės vertės, taip pat dėl maisto priedų ir naujai susiformavusių junginių poveikio [6]. Žinoma, kad perdirbtos mėsos gaminiuose nitratų yra vidutiniškai 50 proc. daugiau nei neperdirbtoje mėsoje [7].

Į Pasaulio vėžio tyrimų fondo ir Amerikos vėžio tyrimų instituto tęstinių projektų tyrimų 2018 m. apžvalgą (angl. The World Cancer Research Fund / American Institute for Cancer Research. The Continuous Update Project) įtrauktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad su kiekvienais suvartotais 100 g raudonos ir perdirbtos mėsos per dieną storosios žarnos vėžio rizika padidėja 17 proc. Atskirai vertinant perdirbtos mėsos vartojimą, tyrimų rezultatai parodė, kad rizika susirgti storosios žarnos vėžiu padidėja 16 proc. su kiekvienais suvartotais 50 g perdirbtos mėsos per dieną [7].

Lietuvoje atlikto suaugusiųjų gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, pagrindiniai lietuvių maisto produktų pasirinkimo kriterijai yra maisto skonio savybės (39 proc.) ir nauda sveikatai arba ligų profilaktika (27,4 proc.), 14–15 proc. dalyvavusiųjų apklausoje renkasi maistą atsižvelgdami į produkto kainas ar šeimos narių įtaką. Nors vis daugiau suaugusių šalies gyventojų maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą, vis dėlto kai kurie žmonių mitybos įpročiai išlieka nepalankūs sveikatai [8].

Perdirbtos mėsos vartojimas turi poveikį ne tik lėtinių ligų išsivystymui, didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligomis, tam tikromis vėžio formomis, bet ir turi neigiamą poveikį aplinkai – mėsos vartojimas įvardijamas kaip vienas iš pagrindinių klimato kaitos veiksnių [9–11].

Kadangi sveika gyvensena yra susijusi su daugybe veiksnių (fiziniu aktyvumu, sveikatai palankia mityba, normaliu kūno svoriu ir kt.), o kiekvieno jų daromą nepriklausomą poveikį nustatyti yra gana sudėtinga, į visuomenės sveikatos vėžio prevencijos strategijas, greta jau esančių rekomendacijų, galėtų būti įtrauktos rekomendacijos, skatinančios vartoti daugiau šviežių ir minimaliai apdorotų maisto produktų, kartu mažinant perdirbtos mėsos gaminių vartojimą [12].

Straipsnio tikslas – apžvelgti intervencijas, skatinančias gyventojus mažinti perdirbtos mėsos gaminių vartojimą bei šių intervencijų veiksmingumą.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Publikacijų paieška ir atranka. Publikacijų paieška vykdyta duomenų bazėse PubMed, Cochrane, ResearchGate bei MDPI. Mokslinių straipsnių paieškai taikyti kriterijai: 1) publikacijos tipas – sisteminė apžvalga (SA). Neaptikus pakankamai SA, įtraukti ir pavieniai tyrimai; 2) publikacijos objektas – mažiau perdirbtos mėsos gaminių vartoti skatinančios intervencijos ir jų veiksmingumas; 3) tyrimo populiacija – asmenys, kuriems buvo taikoma perdirbtos mėsos gaminių vartojimo mažinimui skirta intervencija; 4) publikacijos laikotarpis ir kalba – viso teksto publikacijos anglų kalba, publikuotos 2010–2024 m.; 5) palyginamoji grupė – kontrolinė grupė, kuriai netaikoma jokia intervencija arba intervencijos yra lyginamos tarpusavyje. Paieškai atlikti buvo naudojami raktiniai žodžiai, parinkti naudojant medicininių raktažodžių paieškos sistemą MeSH (Medical Subject Headings) browser.

Mokslo publikacijų atrankos schema pateikta 1 pav. Mokslo publikacijų atranka pagal nustatytus atrankos kriterijus atlikta dviem etapais. Pirmu etapu pašalinti besidubliuojantys straipsniai ir atmestos publikacijos, kurios pagal pavadinimą ir santraukoje pateiktą informaciją neatitiko įtraukimo kriterijų. Jei iš santraukoje pateiktos informacijos nebuvo aiški publikacijos atitiktis atrankos kriterijams, tokia publikacija buvo įtraukta į tolimesnį atrankos etapą. Antru etapu vertinta viso teksto publikacijų atitiktis įtraukimo kriterijams. Abiem etapais buvo atmestos publikacijos, neatitinkančios bent vieno iš įtraukimo kriterijų. Įtrauktos publikacijos, kuriose tiriamas intervencijų veiksmingumas mažinant gyventojų perdirbtos mėsos vartojimą ir (ar) didinant supratimą apie perdirbtos mėsos vartojimo poveikį sveikatai.

1 pav. Publikacijų atrankos schema

Duomenų rinkimas, tvarkymas ir analizė. Duomenys iš atrinktų publikacijų buvo renkami pildant duomenų rinkimo formą. Buvo renkama ši informacija apie mokslo publikaciją: autorius, metai, tikslas, įtrauktų tyrimų tipas (jei SA), vieta, populiacija, atliktos intervencijos ir jų komponentai, išeitys, rezultatai (sumažėjęs perdirbtos mėsos gaminių vartojimas, padidėjęs gyventojų pasiryžimas mažinti perdirbtos mėsos vartojimą, padidėjęs supratimas apie perdirbtos mėsos gaminių vartojimo poveikį sveikatai). Iš publikacijų surinkti duomenys analizuoti taikant aprašomąją analizę.

REZULTATAI

Iš visų į vertinimą įtrauktų publikacijų septynios vertino švietimo ir informuotumo intervencijas [9, 11, 13–15, 18, 19], viena publikacija vertino individualų konsultavimą gyvensenos klausimais [16], dvi publikacijos vertino tikslų nustatymo (angl. goal-setting) ir savikontrolės intervencijas [10, 19], vienoje publikacijoje buvo vertintos maisto produktų ženklinimo ir mokestinės intervencijos [11].

Penkiose publikacijose buvo teikiamos informacinio pobūdžio intervencijos, kai mėsos vartojimą mažinti siekiama suteikiant informaciją apie mėsos vartojimo poveikį aplinkai bei sveikatai [10, 11, 15, 18, 19], o trijuose tyrimuose buvo naudojami mitybos dienoraščiai ar kitas kasdienio mėsos vartojimo fiksavimas [10, 14, 19]. Tik vienoje SA buvo vertintos gyvai konsultantų teikiamos intervencijos [16], o visose kitose publikacijose aprašyti tyrimai vertino nuotolinėmis priemonėmis (internetu, telefonu ir kt.) teikiamas intervencijas [9–11, 13–15, 17–19].

Visos į apžvalgą įtrauktose publikacijose vertintos intervencijos suskirstytos į šias kategorijas: 1) švietimo intervencijos ir informuotumo didinimo intervencijos (bendrasis švietimas apie perdirbtos mėsos vartojimą, pritaikytasis švietimas apie perdirbtos mėsos vartojimą, individualaus konsultavimo intervencijos); 2) tikslų nustatymo ir savikontrolės intervencijos; 3) maisto produktų ženklinimo ir mokestinės intervencijos.

Švietimo ir informuotumo didinimo intervencijos

Bendrasis švietimas apie perdirbtos mėsos vartojimą. Šias intervencijas vertino dvi į apžvalgą įtrauktos publikacijos. Du į Pogrebnoy ir kt. 2023 m. publikaciją įtraukti randomizuoti kontroliuojamų imčių tyrimai (angl. randomized controlled trial, RCT) vertino interneto tinklalapius, kuriuose pateikiama bendroji informacija sveikos gyvensenos temomis [13]. Tinklalapiai turėjo informuoti apie lėtines ligas bei skatinti jų valdymą, taip pat skatinti lankytojus gerinti savo fizinio aktyvumo lygį arba mitybos kokybę (arba abu). Kai kurios vertintos intervencijos taip pat apėmė pranešimų siuntimą dalyviams el. paštu ar trumpąja žinute. Tyrimų rezultatų metaanalizė parodė, kad šios intervencijos reikšmingai sumažino perdirbtos mėsos gaminių vartojimą tarp suaugusiųjų, sergančių lėtinėmis ligomis, palyginti su kontroline grupe, kuriai nebuvo taikoma jokia intervencija (vidutiniškai 1,14 porcijos mažiau per savaitę) [13].

1 lentelė. Veiksmingos švietimo ir informuotumo didinimo intervencijos

Caso ir kt. 2023 m. tyrime vertintą intervenciją sudarė internetinė dalyvių apklausa bei joje pateikiamas vienas iš dviejų pranešimų: 1) socialinio pobūdžio pranešimas: „PSO raudoną mėsą klasifikavo kaip galimą kancerogeną, o tai reiškia, kad ji gali sukelti vėžį. Remdamasi skaičiavimais, PSO teigia, kad daugiau nei 34 000 mirčių nuo vėžio per metus visame pasaulyje yra siejamos su dideliu perdirbtos mėsos vartojimu, o bendras mirčių skaičius dėl dietos, kurioje gausu raudonos mėsos, buvo 644 000“; 2)       asmeninio pobūdžio pranešimas: „PSO raudoną mėsą klasifikavo kaip galimą kancerogeną, o tai reiškia, kad ji gali sukelti vėžį. Vos 50 g raudonos arba perdirbtos mėsos, suvartotos su įprastu dienos racionu, didina galimybę susirgti vėžiu 18 proc. Yra žinoma, kad didelis raudonos arba perdirbtos mėsos vartojimas gali padidinti kitų lėtinių ligų (pvz., insulto ir 2 tipo diabeto) riziką“. Abiejose tyrimo grupėse nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant dalyvių, kurie nurodė sieksiantys mažinti raudonos bei perdirbtos mėsos vartojimą ateityje, kiekį prieš ir po intervencijos (p < 0,01) [9].

Taip pat nustatyta, kad abu pranešimai buvo reikšmingai veiksmingesni tarp moterų nei tarp vyrų (p = 0,004), o informacinio pobūdžio pranešimai reikšmingai labiau paveikė turinčius vaikų iki 12 metų (p = 0,089) bei daugiau asmenų savo namų ūkyje turinčius respondentus (p = 0,065). Tyrimo rezultatai taip pat parodė, jog intervencijos veiksmingumas reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo dalyvių savo sveikatos būklės suvokimo (p < 0,001). Dalyviai, kurie vertino savo sveikatos būklę kaip prastą, buvo labiau paveikti pranešimų nei tie, kurie teigiamai vertino savo sveikatos būklę [9].

Pritaikytasis švietimas apie perdirbtos mėsos vartojimą. Šias intervencijas vertino trys į apžvalgą įtrauktos publikacijos. 2017 m. Carfora ir kt. RCT vertino intervenciją, kurią sudarė tyrimo pradžioje siunčiamas el. laiškas tyrimo dalyviams su informacija apie didžiausią rekomenduojamą suvartoti perdirbtos mėsos kiekį per savaitę (50 g) bei kasdien siunčiamos trumposios žinutės. Trumpoji žinutė kiekvieną dieną buvo tokio pat turinio, orientuota į numatomą dalyvio apgailestavimą suvartojus daugiau perdirbtos mėsos, nei rekomenduojama, ir priminimą stebėti perdirbtos mėsos suvartojimą bei neviršyti rekomenduojamo savaitės kiekio. Nustatytas reikšmingai mažesnis perdirbtos mėsos gaminių suvartojimas tyrimo pabaigoje intervencinėje grupėje, palyginti su kontroline grupe (p < 0,001). Taip pat nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių vertinant dalyvių požiūrį į perdirbtos mėsos vartojimą (p < 0,004), tikėtiną dalyvio apgailestavimą dėl perdirbtos mėsos vartojimo (p < 0,02) bei ketinimą keisti mitybos įpročius, susijusius su perdirbtos mėsos vartojimu (p < 0,008) [14].

Kitame Carfora ir kt. 2019 m. atliktame RCT vertintos informacinio ir emocinio turinio trumposios žinutės [15]. Intervencija truko dvi savaites. Dalyviai kasdien ryte gavo žinutes iš pokalbių roboto Facebook Messenger. Pokalbių robotas buvo užprogramuotas siųsti skirtingus pranešimus kiekvienam dalyviui, priklausomai nuo grupės, į kurią dalyvis buvo atsitiktinai parinktas. Informacinio pobūdžio pranešimo grupėje dalyviai kasdien gavo trumpąją žinutę apie per didelio raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo įtaką sveikatai ir aplinkai (pvz., „Jeigu vartojate per daug raudonos ir perdirbtos mėsos, neapsisaugosite nuo gaubtinės žarnos vėžio, o kartu neapsaugosite aplinkos nuo kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo“). Emocinio pobūdžio pranešimo grupėje dalyviai gavo trumpąsias žinutes, kuriose buvo pateikta informacija apie raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo įtaką sveikatai ir aplinkai, taip pat buvo siekiama sukelti dalyvių apgailestavimą dėl per didelio mėsos vartojimo (pvz., „Jei valgote per daug raudonos ar perdirbtos mėsos, turite gailėtis, kad nesaugote savęs nuo vėžio ir aplinkos nuo kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo“). Kontrolinės grupės  dalyviai gavo pranešimus, kuriuose aprašomos cukraus vartojimo pasekmės sveikatai ir aplinkai (pvz., „Jei valgote per daug cukraus turinčio maisto, neapsaugosite savęs nuo 2 tipo diabeto, o kartu neapsaugosite aplinkos nuo kenksmingų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo“). Tyrimo rezultatai parodė, kad tyrimo pabaigoje abiejų intervencijų grupių dalyviai savikontrolės dienynuose nurodė mažesnį suvartojamą perdirbtos mėsos kiekį, palyginti su kontroline grupe [15].

Taip pat nustatyta, kad abiejų intervencinių grupių dalyviai nurodė reikšmingai stipresnį pasiryžimą mažinti mėsos vartojimą ateityje, palyginti su kontrolinės grupės dalyviais, o emocinio pobūdžio pranešimo grupės dalyviai tai pat nurodė reikšmingai stipriau jaučiantys apgailestavimą dėl perdirbtos mėsos vartojimo [15].

Dijkstra ir kt. 2022 m. atliktame eksperimentiniame tyrime intervenciją sudarė interneto svetainėje pateikiamos nuotraukos su informaciniais tekstais apie mėsos vartojimo žalą aplinkai, gyvūnams bei sveikatai [18]. Kiekvienai iš trijų intervencinių grupių buvo pateikiamas tik į vieną sritį orientuotas informacinis tekstas:
1)      pranešimas aplinkosaugos tema – „Raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas yra labai žalingas aplinkai. Mėsos pramonė reikšmingai prisideda prie didėjančio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, miškų naikinimo ir klimato kaitos“;
2)      pranešimas gyvūnų gerovės tema – „Mėsos pramonė yra viena žiauriausių pramonės šakų pasaulyje. Moksliškai įrodyta, kad gyvūnai yra jautrios būtybės, gebančios patirti tokias emocijas kaip baimė, nerimas ir kančia“;
3)     pranešimas sveikatos tema – „Mažesnis raudonos mėsos vartojimas padeda išsaugoti jūsų sveikatą. Raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimas yra susijęs su rizika susirgti daugeliu ligų, tokių kaip diabetas, hipertenzija, nutukimas ir vėžys“.

Kontrolinės grupės dalyviams taip pat buvo pateikiamas pranešimas, tačiau neutralia tema, be jokios informacijos apie raudoną ir perdirbtą mėsą. Tyrimo dalyviai buvo vertinami po dviejų savaičių nuo intervencijos. Nustatytas reikšmingas ryšys tarp vidutinio mėsos suvartojimo prieš intervenciją ir intervencijos veiksmingumo. Dalyviai, kurie tyrimo pradžioje nurodė vartojantys mažai raudonos ir perdirbtos mėsos, nenurodė reikšmingo pokyčio po intervencijos, o tarp tyrimo dalyvių, kurie prieš intervenciją nurodė didelį raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimą, nustatytas reikšmingas suvartojimo sumažėjimas po intervencijos (p = 0,008). Taip pat nustatyta, kad vidutinis suvartojimas (porcijomis per savaitę) buvo reikšmingai mažesnis intervencinėje grupėje, kuriai buvo pateiktas pranešimas sveikatos tema, palyginti su intervencine grupe, kuriai buvo pateiktas pranešimas aplinkosaugos tema, bei lyginant su kontroline grupe. Vidutinis suvartojimas buvo reikšmingai mažesnis ir intervencinėje grupėje, kuriai buvo pateiktas pranešimas gyvūnų gerovės tema, palyginti su intervencine grupe, kuriai buvo pateiktas pranešimas aplinkosaugos tema [18].

Taip pat buvo nustatytas reikšmingas ryšys tarp pasiryžimo mažinti mėsos vartojimą prieš intervenciją ir intervencijos veiksmingumo. Dalyviai, kurie tyrimo pradžioje nurodė žemą pasiryžimą mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, nenurodė reikšmingo pokyčio po intervencijos (p = 0,37). Tarp tyrimo dalyvių, kurie prieš intervenciją nurodė aukštą pasiryžimą mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimą, nustatytas reikšmingas suvartojimo sumažėjimas po intervencijos (p = 0,043) [18].

Individualus konsultavimas gyvensenos klausimais. 2018 m. Bianchi ir kt. atlikti keturi tyrimai SA vertino skirtingas intervencijas, orientuotas į tyrimų dalyvių gyvenimo būdo pokyčius. Visuose tyrimuose nustatytas reikšmingas teigiamas pokytis mažinant perdirbtos mėsos vartojimą bei didinant dalyvių apsisprendimą mažinti perdirbtos mėsos vartojimą [16].

Dviejuose Hawkes ir kt. 2009 m. ir 2012 m. atliktuose tyrimuose vertinta intervencija apėmė dalyvių konsultacijas apie raudonos ir perdirbtos mėsos, vaisių bei daržovių ir alkoholio vartojimą, svorio kontrolę, fizinį aktyvumą bei rūkymą. Intervencija buvo sudaryta iš šešių kassavaitinių konsultacijų telefonu, kurias teikė apmokyti sveikos gyvensenos specialistai, taip pat papildomai buvo teikiama šviečiamoji medžiaga. Tyrimų pabaigoje nustatytas reikšmingas perdirbtos mėsos vartojimo sumažėjimas [16].

Schiavon ir kt. 2015 m. atliktas tyrimas buvo orientuotas į raudonos ir perdirbtos mėsos bei vaisių ir daržovių vartojimą. Intervenciją sudarė telefoniniai skambučiai dalyviams kas dvi savaites, priminimai apie mitybą kas du mėnesius bei papildomai teikiama šviečiamoji medžiaga. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą perdirbtos mėsos vartojimo sumažėjimą (g/d) intervencinėje grupėje, palyginti su kontroline grupe (p < 0,05) [16].

Grimmet ir kt. 2016 m. atliktame tyrime 12 savaičių trukmės intervencija buvo orientuota į raudonos ir perdirbtos mėsos, vaisių bei daržovių vartojimą ir fizinį aktyvumą. Intervencija buvo sudaryta iš dviejų kassavaitinių telefoninių skambučių dalyviams, taip pat papildomai buvo teikiama šviečiamoji medžiaga, į kurią buvo įtraukti receptai. Nustatyta, kad raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimas intervencinėje grupėje, palyginti su kontroline grupe, po intervencijos reikšmingai sumažėjo (p = 0,002) [16].

Tikslų nustatymo ir savikontrolės intervencijos

Šias intervencijas vertino trys į vertinimą įtrauktos publikacijos (2 lentelė). Wolstenholme ir kt. 2020 m. tyrimo dalyviai dvi savaites kasdien gavo žinutes apie teigiamą mažesnio raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo poveikį sveikatai ir (arba) aplinkai. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į keturias grupes: 1) sveikatos – gavo pranešimus, kuriuose buvo akcentuojamas teigiamas poveikis sveikatai; 2) aplinkos – gavo pranešimus, kuriuose buvo akcentuojamas teigiamas poveikis aplinkai; 3) mišrią – gavo pranešimus, kurie buvo orientuoti tiek į sveikatos, tiek į aplinkos apsaugą; 4) kontrolinę grupę. Kiekviena intervencinė grupė iš viso gavo 14 skirtingų žinučių, siunčiamų ryte (8 val.) ir vakare (17 val.). Priminimai ragino dalyvius nevalgyti daugiau nei dviejų porcijų raudonos ir perdirbtos mėsos per savaitę bei pildyti maisto dienoraštį. Vienas iš aplinkos grupės dalyviams siųstų pranešimų buvo toks: „Jei valgysite tik nedidelį kiekį raudonos ir perdirbtos mėsos, jūs tausosite gamtą ir mažinsite žemės išteklių naudojimą. Pasistenkite valgyti ne daugiau kaip dvi raudonos ir perdirbtos mėsos porcijas per savaitę. Užsirašykite maisto dienoraštyje viską, ką šiandien valgėte“. Kiekvieną intervencijos dieną žinutės pabrėžė vis kitas sveikatos ir (arba) aplinkos problemas. Kontrolinės grupės dalyviai negavo informacijos apie mėsos poveikį, tačiau taip pat buvo raginami kiekvieną dieną ryte ir vakare pildyti maisto dienoraštį. Nustatyta, kad informacijos apie mėsos poveikį sveikatai ir (arba) aplinkai gavimas statistiškai reikšmingai sumažino raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, palyginti su kontrolinės grupės dalyviais, intervencijos laikotarpiu bei praėjus mėnesiui po jos. Tyrimo rezultatai parodė, kad tyrimo eigoje vidutinis perdirbtos mėsos gaminių suvartojimas reikšmingai sumažėjo visose trijose intervencinėse grupėse (p < 0,001), o praėjus mėnesiui po intervencijos reikšmingas sumažėjimas nustatytas tik mišrios intervencijos grupėje [10].

2 lentelė. Veiksmingos tikslų nustatymo ir savikontrolės intervencijos

Į Bianchi ir kt. 2018 m. SA įtrauktas tyrimas vertino 12 savaičių trukmės intervenciją, kuri apėmė mėsos pakaitalų bei augalinės kilmės patiekalų receptų teikimą dalyviams, kas mėnesį siunčiamus motyvacinius naujienlaiškius bei elektroninius laiškus, tyrimo organizatorių prašymą dalyviams sumažinti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą 50 proc. Nustatytas raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimo sumažėjimas paskutinįjį intervencijos mėnesį (vidutiniškai 4 porcijos per dieną) bei praėjus dviem mėnesiams po intervencijos (vidutiniškai 6 porcijos per dieną), palyginti su suvartojimu prieš intervenciją (vidutiniškai 10 porcijų per dieną; p < 0,001)) [17].

Frie ir kt. 2022 m. devynių savaičių trukmės internetu teikiamą intervenciją sudarė trys fazės: pradinė mėsos vartojimo savikontrolės savaitė, keturių savaičių aktyvios intervencijos fazė ir keturių savaičių palaikomoji fazė. Tyrimo pradžioje visi dalyviai gavo informaciją apie mažesnio mėsos kiekio vartojimo naudą sveikatai ir aplinkai. Pirmąją tyrimo savaitę dalyviai kasdien fiksavo, kiek suvartoja mėsos. Aktyvios intervencijos fazės metu dalyviai gaudavo automatinius priminimus su apžvalga apie jų mėsos suvartojimą ir atitinkamo suvartojamo kiekio įtaką sveikatai ir aplinkai bei galėjo pasirinkti mėsos vartojimo mažinimo veiksmus iš 26 veiksmų sąrašo, sukurto tyrimo vykdytojų. Tyrimo dalyviams taip pat buvo suteikta prieiga prie informacinės medžiagos internete. Aktyvios intervencijos fazėje tyrimo dalyviai buvo skatinami atlikti veiksmus, kurie, jų nuomone, padeda jiems veiksmingai mažinti mėsos vartojimą. Tyrimo pabaigoje dalyviai užpildė intervencijos įvertinimo klausimyną, kuris parodė, kad didžioji dalis tyrimo dalyvių įvertino intervenciją kaip informatyvią ir padėjusią geriau suprasti mėsos vartojimo įtaką sveikatai ir aplinkai. Tyrimo pabaigoje taip pat nustatyta, kad tarp visų tyrimo dalyvių vidutinis mėsos suvartojimas sumažėjo nuo 226 g per dieną tyrimo pradžioje iki 118 g per dieną praėjus 5 savaitėms po intervencijos pradžios ir iki 114 g per dieną po devynių savaičių nuo intervencijos pradžios (p < 0,05). Vertinant intervencinės grupės dalyvius nustatyta, kad praėjus penkioms savaitėms nuo intervencijos pradžios raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimas sumažėjo vidutiniškai 35 g per dieną (p = 0,012) [19].

Maisto produktų ženklinimo ir mokestinės intervencijos

Šias intervencijas vertino vienas RCT tyrimas. Willits-Smith ir kt. 2024 m. atliktame tyrime buvo vertinta maisto produktų ženklinimo, mokesčių didinimo intervencijos bei šių intervencijų kombinacija. Tyrimo metu buvo sukurta internetinės maisto prekių parduotuvės simuliacija, naudojant duomenis, gautus iš vieno JAV maisto prekių prekybos centro. Parduotuvėje buvo galima įsigyti daugiau nei 13 000 maisto prekių. Tyrimo dalyviai buvo priskirti vienai iš grupių: kontrolinei, maisto produktų ženklinimo, mokesčių didinimo arba mišriai (maisto produktų ženklinimas + mokesčių didinimas). Maisto produktų ženklinimo bei mišrios intervencijos grupėms internetinėje parduotuvėje prie maisto produktų, kurių sudėtyje yra mėsos, buvo rodomi įspėjamieji ženklai. Tyrime naudoti du įspėjamieji ženklai apie mėsos vartojimo įtaką aplinkai ir sveikatai. Ženklai naudoti kartu, nes ankstesniuose tyrimuose nustatyta, kad ženklų veiksmingumas naudojant juos kartu yra didesnis, nei naudojant atskirai. Mokesčių didinimo bei mišrios intervencijos grupių dalyviams internetinėje parduotuvėje buvo rodomos 30 proc. didesnės produktų, kuriuose yra mėsos, kainos nei kitų grupių dalyviams.

Tyrimo dalyviams buvo pateiktas pirkinių sąrašas, sudarytas iš devynių produktų, kurie, remiantis ankstesniais tyrimais, labiausiai prisideda prie mėsos suvartojimo rodiklių JAV. Dalyvių buvo prašoma įsigyti bent vieną picą, vieną buritą, mėsainio paplotėlių, dešrelių, vieną šaldytą mėsos produktą, vieną duonos kepalą, vieną produktą sumuštiniams (kumpio, riešutų sviesto ar pan.), vieną pakuotę tortilijų bei vieną takų įdarą. Pirkinių krepšelyje galėjo būti tarp septynių ir vienuolikos prekių, o bendra pirkinių krepšelio suma neturėjo viršyti 40 JAV dolerių. Siekdami paskatinti tyrimo dalyvius pasirinkti siūlomus produktus, tyrėjai informavo dalyvius apie galimybę laimėti maisto produktų krepšelį, kurį jie susirinko internetinėje parduotuvėje. Po intervencijos tyrimo dalyviai užpildė internetinį klausimyną.

3 lentelė. Veiksmingos maisto produktų ženklinimo ir mokestinės intervencijos

Nustatyta, kad visos šios intervencijos skatina pasirinkti maisto produktus, kuriuose yra mažiau perdirbtos mėsos. Ženklinimo grupės dalyviai tyrimo pabaigoje pasirinko 0,14 mažiau gaminių su perdirbta kiauliena (p = 0,004); mokesčių grupės dalyviai tyrimo pabaigoje pasirinko 0,23 mažiau gaminių su perdirbta kiauliena (p < 0,001); mišrios intervencijos grupės dalyviai tyrimo pabaigoje pasirinko 0,36 mažiau gaminių su perdirbta kiauliena nei kontrolinė grupė (p < 0,001) [11].

REZULTATŲ APTARIMAS

Vertinimo metu identifikuotos veiksmingos intervencijos – švietimo ir informuotumo didinimas (informaciniai pranešimai sveikatos, aplinkos bei gyvūnų gerovės temomis), tikslų nustatymas ir  perdirbtos mėsos vartojimo savikontrolė bei maisto produktų ženklinimas ir mokesčių didinimas.

Apibendrinti į vertinimą įtrauktų publikacijų rezultatai leidžia teigti, kad intervencijų, taikomų siekiant sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą, veiksmingumas atskiruose tyrimuose reikšmingai skyrėsi. Tą galėjo lemti skirtingi intervencijų komponentai, organizacinių aspektų skirtumai bei nevienodos tyrimų imtys.

Daugiau negu pusėje į vertinimą įtraukų publikacijų vertintos švietimo ir informuotumo didinimo intervencijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad intervencijos, kuriose buvo pateikiama informacija ne tik apie perdirbtos mėsos vartojimo žalą vartotojo sveikatai, bet ir apie perdirbtos mėsos vartojimo poveikį aplinkai, aplinkai ir gyvūnams, reikšmingai sumažino suvartojamos perdirbtos mėsos kiekį arba padidino pasiryžimą mažinti perdirbtos mėsos vartojimą [8, 9, 13–15, 19]. Visgi svarbu pastebėti, jog viename tyrime nustatyta, kad informaciniai pranešimai gyvūnų gerovės bei sveikatos temomis buvo veiksmingesni nei pranešimai, kuriose pateikiama informacija apie mėsos vartojimo žalą aplinkai [18]. Tyrimo autoriai svarsto, kad informacijos apie mėsos vartojimo įtaką pateikimo skirtingų temų kontekste veiksmingumas labai priklauso nuo žmonių požiūrio į šias sritis. Pavyzdžiui, jeigu žmogus yra sveikas ir neturi jokių su sveikata susijusių nusiskundimų, jam gali būti sunkiau atkreipti dėmesį į pranešimus, kuriuose akcentuojama mėsos vartojimo žala sveikatai. Tai patvirtina ir kitame tyrime gauti rezultatai, kurie parodė, kad taikytos mėsos vartojimo mažinimo intervencijos veiksmingumas reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo dalyvių savo sveikatos būklės suvokimo. Dalyviai, kurie vertino savo sveikatos būklę kaip prastą, buvo labiau paveikti pranešimų nei tie, kurie teigiamai vertino savo sveikatos būklę [9]. Taip pat kai kurie žmonės mažiau sureikšmina teiginius apie neigiamą mėsos pramonės įtaką aplinkai bei gyvūnų gerovei. Viename į apžvalgą įtrauktame tyrime nustatyta, kad taikytos intervencijos buvo reikšmingai veiksmingesnės tarp moterų nei tarp vyrų, taip pat tarp turinčiųjų vaikų iki 12 metų bei daugiau asmenų savo namų ūkyje turinčių respondentų.

Trys į vertinimą įtrauktos publikacijos vertino tikslų nustatymo ir savikontrolės intervencijas. Šio tipo intervencijos pasižymėjo palyginti ilga trukme (9–12 sav.), siekiant suformuoti įgūdžius, susijusius su perdirbtos mėsos gaminių vartojimo mažinimu. Intervencijos apėmė motyvacinius naujienlaikraščius ir informacinius pranešimus sveikatos ir aplinkos apsaugos temomis, mėsos pakaitalų bei augalinės kilmės patiekalų receptų tiekimą dalyviams bei dalyvių skatinimą pildyti maisto produktų suvartojimo žurnalus. Visuose tyrimuose nustatytas perdirbtos mėsos suvartojimo sumažėjimas tiek vertinant iš karto po intervencijos, tiek ir ilgesniu stebėjimo laikotarpiu [10, 17, 19].

Maisto produktų ženklinimo ir mokestines intervencijas, vertintas viename į apžvalgą įtrauktame tyrime, galima iš dalies sieti ir su švietimo bei informuotumo intervencijomis, nes pirkėjas per įspėjamuosius pranešimus bei kainos padidinimą yra informuojamas apie tai, kad maisto produkto sudėtyje yra perdirbtos mėsos, taip pat įspėjamieji pranešimai informuoja apie perdirbtos mėsos poveikį sveikatai ir aplinkai.  2022 m. JAV atliktas tyrimas nustatė maisto produktus, kurie labiausiai prisideda prie bendro raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimo šalyje. Tarp šių produktų buvo tokie maisto gaminiai kaip šaldytos picos ir kiti pusgaminiai, dešrelės, duonos gaminiai bei vartoti paruošti mėsos gaminiai (pvz., kumpis ar dešra riekelėmis) [20]. Šie rezultatai gali padėti identifikuoti tuos maisto produktus ar produktų grupes, kuriuos pirkdami gyventojai būtų informuojami apie perdirbtos mėsos įtaką sveikatai. Kitame JAV atliktame tyrime 2022 m. buvo nustatyta, kad papildomas maisto produktų ženklinimas, pabrėžiant perdirbtos mėsos vartojimo įtaką sveikatai ir aplinkai, buvo veiksmingiausias tada, kai tam pačiam produktui buvo naudojami ne pavieniai pranešimai sveikatos arba aplinkosaugos tema, bet šie pranešimai buvo pateikiami kartu [21, 22].

Į apžvalgą įtraukto Willits-Smith ir kt.  2024 m. RCT rezultatus patvirtina ir kitose mokslo publikacijose pateikiami rezultatai. Taillie ir kt. 2021 m. tyrimo rezultatai parodė reikšmingą produktų ženklinimo veiksmingumą mažinant perdirbtos mėsos vartojimą, ypač kai įspėjamasis ženklinimas apėmė abu – sveikatos ir aplinkos – pranešimus [23]. Panašūs rezultatai gauti ir Pechey ir kt. 2022 atliktame tyrime, kuriame taip pat buvo nustatytas reikšmingas teigiamas ženklinimo poveikis vertinant skirtingas mėsos ir perdirbtos mėsos mažinimo skatinimo priemones [24].

Vertinimo trūkumai. Pagrindinis šio vertinimo trūkumas buvo labai siaura tikslinė sritis, nes moksliniai tyrimai dažniausiai kartu vertino intervencijas, mažinančias ne tik perdirbtos mėsos gaminių, bet ir raudonos mėsos vartojimą. Kitas reikšmingas vertinimo trūkumas buvo tarpusavyje vertinamų intervencijų skirtinga sudėtis bei organizaciniai aspektai (trukmė, dažnis, intervencijos vykdytojai, mastas, populiacija, regionas ir pan.). Dalyje publikacijų nebuvo išsamiai pateikti konkrečių intervencijų veiksmingumo statistiniai rodikliai. Dėl šių priežasčių apibendrinti rezultatai iš visų publikacijų pateikiami tik daliai į vertinimą įtrauktų skirtingų grupių intervencijų, o kai kurios intervencijos aprašomos atskirai, siekiant pateikti detalią informaciją apie intervencijų komponentus ir veiksmingumą.

APIBENDRINIMAS

Apžvelgtų mokslo publikacijų duomenys leidžia teigti, kad perdirbtos mėsos gaminių vartojimo mažinimą veiksmingai pasiekė visų grupių intervencijos.

Tyrimais nustatytas reikšmingas ryšys tarp pasiryžimo mažinti perdirbtos mėsos vartojimą lygio bei taikytų intervencijų veiksmingumo. Dalyviai, kurie tyrimo pradžioje nurodė žemą pasiryžimą mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimą, nenurodė reikšmingo pokyčio po intervencijos (p = 0,37), o tarp tyrimo dalyvių, kurie prieš intervenciją nurodė aukštą pasiryžimą mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos suvartojimą, nustatytas reikšmingas suvartojimo sumažėjimas po intervencijos [18]. Šie rezultatai leidžia teigti, jog planuojant bei teikiant intervencijas labai svarbu įvertinti tikslinės populiacijos siekius bei pasiryžimą pokyčiams.

Didžioji dalis intervencijų į apžvalgą įtrauktuose tyrimuose buvo atliktos naudojant informacines technologijas: per socialinius tinklus, bendravimo programėles, nuotolinėmis konsultacijomis internetu, telefonu ar elektroniniu paštu ir pan. [9–11, 13–15, 17, 18]. Tik sveikatos priežiūros specialistų teikiamos gyvenimo būdo keitimo intervencijos buvo teikiamos dalyviams ir specialistams bendraujant gyvai [16]. Pastebėta, kad internetu teikiamos intervencijos tinkamesnės norint pasiekti jaunesnio bei darbingo amžiaus tikslinę populiaciją, o laiškais ir telefoniniais skambučiais stengiamasi pasiekti vyresnių žmonių, kurie rečiau naudojasi išmaniaisiais telefonais bei internetu, populiaciją. Galima daryti prielaidą, kad įvairios informacinės technologijos leidžia greitai ir gana nebrangiai pasiekti didelę auditoriją bei yra tinkamos švietimui ir informuotumo didinimui, o gyvai taikomos intervencijos, tikėtina, gali būti daug didesnės apimties ir yra labiau orientuotos į pavienius asmenis ar mažas žmonių grupes. Taip pat gyvai atliekamos intervencijos, tikėtina, lemia didesnį dalyvių įsitraukimą ilguoju laikotarpiu, nes dalyvavimas yra aiškiai matomas stebint užsiėmimų ar veiklų lankymą. Tai leidžia tikėtis pasiekti reikšmingesnių rezultatų mažinant perdirbtos mėsos gaminių vartojimą bei gilinant dalyvių žinias apie perdirbtos mėsos vartojimo įtaką sveikatai.

Publikacijų rezultatai parodė didesnį intervencijų veiksmingumą, kai perdirbtos mėsos vartojimo įtaka buvo pateikiama įtakos sveikatai kontekste, palyginti su įtaka aplinkai ir gyvūnų gerovei. Tyrimuose nustatytas dalyvių apsisprendimo bei požiūrio reikšmingumas intervencijų veiksmingumui. Pastebėta, kad intervencijos buvo veiksmingesnės tiems asmenims, kurie labiau rūpinasi savo ir savo šeimos sveikata.

Dalis tyrimų nustatė, jog intervencijos buvo reikšmingai veiksmingesnės tarp moterų nei tarp vyrų ir tarp didesnį šeimos ūkį turinčių dalyvių. Taip pat pastebėta, jog pavienių intervencijų veiksmingumas dažnai buvo nereikšmingas arba mažai reikšmingas, tačiau intervencijos, kurias sudarė keli komponentai arba kurios truko ilgesnį laiką ir (arba) buvo intensyvesnio pobūdžio, reikšmingai sumažino perdirbtos mėsos suvartojimą [10, 17, 19]. Tai leidžia teigti, jog taikant intervencijas turi būti užtikrintas jų tęstinumas.

Literatūra

1. World Health Organization. Cancer: Carcinogenicity of the consumption of red meat and processed meat, Q&A. 2015. Prieiga per internetą: https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/cancer-carcinogenicity-of-the-consumption-of-red-meat-and-processed-meat [žiūrėta 2023-12-10].
2. Hollands GJ, Shemilt I, Marteau TM, et al. Altering micro-environments to change population health behaviour: towards an evidence base for choice architecture interventions. BMC Public Health. 2013;13:1218. https://doi.org/10.1186/1471-2458-13-1218. Prieiga per internetą: https://bmcpublichealth.biomedcentral.com/articles/10.1186/1471-2458-13-1218 [žiūrėta 2024-06-02].
3. Higienos instituto Sveikatos informacijos centras. Mirties priežastys 2023. Prieiga per internetą: https://www.hi.lt/uploads/Institutas/leidiniai/Statistikos/Mirties_priezastys/Mirties_priezastys_2023.pdf [žiūrėta 2024-09-03].
4. A short guide to cancer screening. Increase effectiveness, maximize benefits and minimize harm. Copenhagen: WHO Regional Office for Europe; 2022. Licence: CC BY-NC-SA 3.0 IGO. Prieiga per internetą: https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/351396/9789289057561-eng.pdf [žiūrėta 2023-12-02].
5. Chang K, Gunter MJ, Rauber F, Levy RB, Huybrechts J, Kliemann N, Millett Ch, Vamosa EP Ultra-processed food consumption, cancer risk and cancer mortality: a large-scale prospective analysis within the UK Biobank. 2023. EClinicalMedicine Part of the Lancet Discovery Science. 2023;56:101840. Prieiga per internetą: https://www.thelancet.com/journals/eclinm/article/PIIS2589-5370(23)00017-2/fulltext [žiūrėta 2023-12-10].
6. Kliemann N, Rauber F, Levy RB, Viallon V, Vamos EP, Cordova R, Freisling H, et al. Food processing and cancer risk in Europe: results from the prospective EPIC cohort study. Lancet Planet Health. 2023;7:e219–32. Prieiga per internetą: https://www.thelancet.com/action/showPdf?pii=S2542-5196%2823%2900021-9 [žiūrėta 2023-12-10].
7. World Cancer Research Fund and American Institute for Cancer research. CUP (Continuous Update Project) Diet, nutrition, physical activity and colorectal cancer, revised 2018 m. Cited 2020 May 8. Prieiga per internetą: https://www.wcrf.org/sites/default/files/Colorectal-cancer-report.pdf [žiūrėta 2023-12-10].
8. Bartkevičiūtė R, Bulotaitė G, Stukas R, Butvila M, Drungilas V, Barzda A. Suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai ir jų pokyčių tendencijos. Visuomenės sveikata. 2020;3(90):32–40.
9. Caso G, Rizzo G, Migliore G,  Vecchio R. Loss framing effect on reducing excessive red and processed meat consumption: Evidence from Italy. Meat Science. 2023;199:109135. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1016/j.meatsci.2023.109135.
10. Wolstenholme E, Poortinga W, Whitmarsh L. Two Birds, One Stone: The  Effectiveness of Health and Environmental Messages to Reduce Meat Consumption and Encourage Pro-environmental Behavioral Spillover. Front. Psychol. 11:577111, 2020. doi: 10.3389/fpsyg.2020.577111.
11. Willits-Smith A, Taillie LS, Jaacks LM, et al. Effects of red meat taxes and warning labels on food groups selected in a randomized controlled trial. Int J Behav Nutr Phys Act. 2024;39:21. https://doi.org/10.1186/s12966-024-01584-9.
12. Kitson S, Ryan N, MacKintosh ML, Edmondson R, Duffy JMN, Crosbie EJ. Interventions for weight reduction in obesity to improve survival in women with endometrial cancer. Cochrane Database of Systematic Reviews. 2018;2:CD012513. Prieiga per internetą: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6491136/pdf/CD012513.pdf [žiūrėta 2023-12-10].
13. Pogrebnoy D, Dennett AM, Simpson DB, MacDonald-Wicks L, Patterson AJ, English C. Effects of Using Websites on Physical Activity and Diet Quality for Adults Living With Chronic Health Conditions: Systematic Review and Meta-Analysis. J Med Internet Res. 2023 Oct 19;25:e49357. doi: 10.2196/49357. PMID: 37856187; PMCID: PMC10623240.
14. Carfora V, Caso D, Conner M. Randomised controlled trial of a text messaging intervention for reducing processed meat consumption: The mediating roles of anticipated regret and intention. Appetite. 2017 Oct 1;117:152–160. doi: 10.1016/j.appet.2017.06.025. Epub 2017 Jun 24. PMID: 28651971.
15. Carfora V, Bertolotti M, Catellani P. Informational and emotional daily messages to reduce red and processed meat consumption. Appetite. 2019 Oct 1;141:104331. doi: 10.1016/j.appet.2019.104331. Epub 2019 Jul 2. PMID: 31276710.
16. Bianchi F, Dorsel C, Garnett E, et al. Interventions targeting conscious determinants of human behaviour to reduce the demand for meat: a systematic review with qualitative comparative analysis. Int J Behav Nutr Phys Act.2018;102:15. https://doi.org/10.1186/s12966-018-0729-6.
17. Bianchi F, Garnett E, Dorsel C, Aveyard P, Jebb SA. Restructuring physical micro-environments to reduce the demand for meat: a systematic review and qualitative comparative analysis.  The Lancet Planetary Health. 2(9):384–397. Prieiga per internetą: https://www.thelancet.com/journals/lanplh/article/PIIS2542-5196(18)30188-8/fulltext.
18. Dijkstra A, Rotelli V. Lowering Red Meat and Processed Meat Consumption With Environmental, Animal Welfare, and Health Arguments in Italy: An Online Experiment. Front. Psychol. 2022;13:877911. doi: 10.3389/fpsyg.2022.877911.
19. Frie K, Stewart C, Piernas C, Cook B, Jebb SA. Effectiveness of an Online Programme to Tackle Individual’s Meat Intake through SElf-regulation (OPTIMISE): A randomised controlled trial. Eur J Nutr. 2022 Aug;61(5):2615–2626. doi: 10.1007/s00394-022-02828-9. Epub 2022 Mar 4. PMID: 35244757; PMCID: PMC9279210.
20. Frank SM, Taillie LS, Jaacks LM. How Americans eat red and processed meat: an analysis of the contribution of thirteen different food groups. Public Health Nutr. 2022 Feb 21;25(5):1–10. doi: 10.1017/S1368980022000416. Epub ahead of print. PMID: 35184793; PMCID: PMC9991741.
21. Taillie LS, Prestemon CE, Hall MG, Grummon AH, Vesely A, Jaacks LM. Developing health and environmental warning messages about red meat: An online experiment. PLoS One. 2022 Jun 24;17(6):e0268121. doi: 10.1371/journal.pone.0268121. PMID: 35749387; PMCID: PMC9231779.
22. Taillie LS, Chauvenet C, Grummon AH, Hall MG, Waterlander W, Prestemon CE, Jaacks LM. Testing front-of-package warnings to discourage red meat consumption: a randomized experiment with US meat consumers. Int J Behav Nutr Phys Act. 2021 Sep 8;18(1):114. doi: 10.1186/s12966-021-01178-9. PMID: 34493289; PMCID: PMC8423585.
23. Taillie LS, Chauvenet C, Grummon AH, et al. Testing front-of-package warnings to discourage red meat consumption: a randomized experiment with US meat consumers. Int J Behav Nutr Phys Act. 2021;114:18. https://doi.org/10.1186/s12966-021-01178-9.
24. Taillie LS, Chauvenet C, Grummon AH, Hall MG, Waterlander W, Prestemon CE, Jaacks LM. Testing front-of-package warnings to discourage red meat consumption: a randomized experiment with US meat consumers. Int J Behav Nutr Phys Act. 2021 Sep 8;18(1):114. doi: 10.1186/s12966-021-01178-9. PMID: 34493289; PMCID: PMC8423585.