
Kiekviena savižudybė paliečia apie 135 žmones – šeimos narius, gimines, kaimynus, draugus, bendramokslius, bendradarbius, medicinos personalą ir kt. Šios netekties giliausiai paveiktas tampa artimųjų ratas, prie kurio gali būti priskaičiuojama net iki 25 asmenų[1]. Artimieji gali išgyventi stipresnius praradimo, liūdesio, vienatvės, stigmos jausmus, būti labiau linkę į mintis apie savižudybę ar savižudybės bandymus[2]. Reikšmingas veiksnys, turintis įtakos gedulo išgyvenimui, yra santykių su mirusiuoju artimumas ir emocinis ryšys. Profesionali pagalba tampa neatsiejamu dėmeniu, siekiant padėti šiems asmenims susidoroti su išgyventos traumos padariniais ir iš naujo įsitvirtinti gyvenime.
Savitarpio pagalbos grupės yra viena iš galimų efektyvių priemonių siekiant padėti asmenims, išgyvenusiems artimojo savižudybę, priimti netektį[3]. Tokios grupės laikomos patikima pagalba, nes jose dalyvauja panašią patirtį turintys asmenys, o tai leidžia patirti tapatumo, artimumo, priklausymo ir saugumo jausmus. Bendravimas ir tarpusavio pagalba kartais tęsiama ir kasdieniame gyvenime už grupės ribų. Įrodyta, jog gebėjimas atskleisti ir dalytis savo jausmais yra neatsiejama sielvarto išgyvenimo dalis, o vidinis apsisprendimas „pasikalbėkime apie tai“ gali padėti išgyvenusiems artimojo savižudybę ir palengvinti jų gijimo procesą[4]. Kai kurie išgyvenusieji artimojo savižudybę patys pradeda dirbti ar savanoriauti savižudybių prevencijos srityje, o jų sielvartas tampa pagrindine varomąja jėga siekti pokyčių[5].
Užsienio šalyse organizuojamos savitarpio pagalbos grupės skiriasi pagal šiuos požymius: kas ją veda, narystės pobūdį, grupės formatą ir trukmę, prisijungimo prie grupės laiką. Grupes gali vesti psichikos sveikatos srities specialistai, būna atvejų, kai grupė vedama dviejų asmenų – specialisto ir išgyvenusiojo netektį. Pagal narystės pobūdį grupės gali būti tokios, kai savižudybės netektį išgyvenę asmenys grupėse bendrauja su žmonėmis, kurie gedi dėl skirtingų priežasčių mirusių artimųjų. Kai kurios grupės tipologizuojamos pagal santykį su nusižudžiusiuoju: pavyzdžiui, brolių ir seserų, tėvų, išgyvenusių vaiko savižudybę, grupės ir t. t. Pagal formatą grupės gali būti atviros, uždaros, grįstos asmeninių istorijų dalijimusi ir (arba) paremtos psichoedukacija, adaptacijos įgūdžių vystymu ir kt.; apribotos laike arba tęstinės, priklausomai nuo asmens individualių poreikių; organizuojamos tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Grupės skiriasi pagal tai, kada asmuo prisijungia prie jos – ar netrukus po artimojo savižudybės, ar praėjus keliems mėnesiams ar metams[6].
Higienos instituto Psichikos sveikatos centras 2023 m. apklausė savivaldybių visuomenės sveikatos biurus[i] (toliau – VSB) apie teikiamas psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugas[ii] (toliau – PSG) asmenims, išgyvenusiems artimojo savižudybę arba bandymą nusižudyti, bei tokių paslaugų poreikį. Grupinės paslaugos teiktos 20 biurų (41,67 proc.). Galima daryti prielaidą, kad grupinės paslaugos nusižudžiusiųjų, mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems nėra plačiai prieinamos Lietuvoje dėl kelių priežasčių: stigmos kreiptis pagalbos, informacijos sklaidos apie organizuojamas savitarpio pagalbos grupes trūkumo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo poreikio informuojant apie savitarpio pagalbos grupes, nepakankamo gyventojų susidomėjimo dalyvauti tokio pobūdžio susitikimuose, prioritetą teikiant individualaus pobūdžio susitikimams.
Lietuvoje būtina ieškoti lanksčių būdų, kaip didinti jau esamų savitarpio pagalbos grupių organizavimą, bei skleisti informaciją apie tokios pagalbos teikimo galimybes kuo įvairesniais informacijos kanalais, siekiant užtikrinti pagalbos teikimą nusižudžiusiųjų artimiesiems. Kad savitarpio pagalbos grupės taptų labiau prieinamos,VSB galėtųrengtijungtinius grupių susitikimus nuotoliniu būdu tais atvejais, kai savivaldybėje nesurenkamas reikiamas dalyvių skaičius grupei organizuoti. Informacija apie ketinamas vykdyti bei vykdomas savitarpio pagalbos grupes gali būti skleidžiama per trumpos trukmės nuotolinius informacinius seminarus, skirtus nusižudžiusiųjų artimiesiems, bazinius savižudybių prevencijos mokymus, kitus mokymus ir renginius ar informacines kampanijas, skirtas psichikos sveikatos stiprinimui ir (ar) savižudybių prevencijai. Aktualiai informacijai pateikti siūloma pasirinkti alternatyvius informavimo būdus, pavyzdžiui, skrajutes, informacinius pranešimus regioninėje, vietinėje žiniasklaidoje ir kt. Rekomenduojama detaliau papasakoti apie savitarpio pagalbos grupes interneto svetainėse atsakant į dažnai užduodamus klausimus, esant galimybei pridėti savitarpio pagalbos grupes lankiusių asmenų atsiliepimus; bendradarbiauti su įvairių institucijų (švietimo, sveikatos priežiūros, policijos ir kt.) atstovais, siekiant informuoti apie savitarpio pagalbos grupes asmenis, kurių artimasis nusižudė, esant galimybei pateikti jiems dalomają medžiagą.
Literatūra
[1] Levi-Belz Y, Lev-Ari L. „Let’s Talk About It”: The Moderating Role of Self-Disclosure on Complicated Grief over Time among Suicide Survivors. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2019; 16(19):3740.
[2] Cerel J, Brown MM, Maple M, Singleton M, van de Venne J, Moore M, Flaherty C. How Many People Are Exposed to Suicide? Not Six. Suicide and Life Threatening Behaviour. 2019; 49(2):529–534.
[3] Goulah-Pabst DM. Suicide Loss Survivors: Navigating Social Stigma and Threats to Social Bonds. Omega (Westport). 2023; 87(3):769–792.
[4] Levi-Belz Y, Lev-Ari L. „Let’s Talk About It”: The Moderating Role of Self-Disclosure on Complicated Grief over Time among Suicide Survivors. International Journal of Environmental Research and Public Health. 2019; 16(19):3740.
[5] Cerel J, Padgett JH, Conwell Y, Reed GA. A Call for Research: The Need to Better Understand the Impact of Support Groups for Suicide Survivors. Suicide and Life Threatening Behaviour. 2009; 39(3):269–281.
[6] Ibid., 273–275.
[i] Vieno rajono savivaldybės VSB įsteigtas 2023 m. gruodžio 12 d., todėl jam apklausos anketa nebuvo siųsta.
[ii] Psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugos – individualiai ar grupėms teikiamos gyventojų psichologinei gerovei ir psichikos sveikatai stiprinti skirtos paslaugos.