Tikslas – atskleisti, kaip keitėsi Lietuvos ligoninių psichosocialinė darbo aplinka kolektyvo tarpusavio santykių aspektu COVID-19 laikotarpiu.
Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 18 specialistų iš 14-os skirtingose Lietuvos geografinėse vietovėje esančių ligoninių: 6 jų buvo didmiesčiuose, 8 – miestuose. Dalyvavo 5 profesinės sveikatos, 9 darbuotojų saugos ir sveikatos ir 4 jų funkcijas vykdantys specialistai, 14 moterų ir 4 vyrai. Dalyviams atrinkti taikyta patogioji atranka. Duomenys rinkti atliekant pusiau struktūruotą interviu, o analizuoti taikant K. Charmaz konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos metodologiją.
Rezultatai ir išvados. Pandemijos metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose komandos branduolio telkimas kaip būdas įveikti kilusią krizę apima keletą elementų: pirma, komandos telkimo proceso rišamoji gija yra darbuotojų suvokiamas bendras vertybinis pagrindas, tikslas ir veiklos prioritetų pokyčiai, antra, krizinės situacijos komandos įveikos orientacija į išteklių (materialių, informacinių ir žmogiškųjų) atnaujinimą sunkiuoju laikotarpiu, trečia, efektyvios komunikacijos užtikrinimas ir su pandemija susijusių komunikacijos kanalų bei būdų pokyčiai – kaip visą kolektyvą ir komandą vienijantis elementas, ketvirta, socialinė parama kaip itin svarbus komunikacijos procesų išteklius, padedantis
tiek individualiai, tiek kolektyviai įveikti chaotiškus psichosocialinius pokyčius pandemijos metu. Visi šie aspektai ligoninėse krizės metu gali būti sąmoningai valdomi, ypač stiprinant krizę įveikti susitelkusios komandos ir likusių darbuotojų ryšį ir komunikaciją. Kad visas kolektyvas imtųsi efektyvios įveikos, svarbu darbuotojus kiek įmanoma daugiau įtraukti į sprendimo priėmimo procesus, paaiškinti krizinės komandos tikslus ir veiksmų prasmę, didinti abipusę komunikaciją, socialinės paramos kanalų intensyvumą ir įvairovę bei užtikrinti sąlygas formaliam ir neformaliam bendravimui gerinti.
