Tėvų akademinė parama ir paauglių perdegimas mokykloje: ar jie susiję?

SANTRAUKA

Tyrimo tikslas – išanalizuoti paauglių perdegimo mokykloje sąsajas su tėvų suteikiama akademine parama.
Tyrimo dalyviai. Šiame žvalgomajame tyrime dalyvavo 60 respondentų, kurių amžiaus vidurkis buvo 17,2 metų (SN = 0,98), iš jų 48,4 proc. vaikinų (n = 29) ir 51,6 proc. merginų (n = 31).
Tyrimo metodai. Tėvų suteikiama akademinė parama matuota naudojant Suvokiamos tėvų akademinės paramos skalę (angl. Perceived parental academic support scale;PPASS),sudarytą iš 31 teiginio. Tiriamųjų buvo prašoma 5 balų Likerto skalėje pažymėti nuo 1 („visiškai nesutinku“) iki 5 („visiškai sutinku“), kiek jie su teiginiu sutinka arba ne. Paauglių patiriamas perdegimas mokykloje matuotas naudojant Mokyklinio perdegimo įvertinimo klausimyną (angl. School-burnout inventory;SBI),kurįsudaro 9 teiginiai. Teiginiai buvo vertinami pagal Likerto skalę nuo 1 („visiškai nesutinku“) iki 6 („visiškai sutinku“). Papildomi tyrėjos sukurti klausimai apėmė socialinius ir demografinius rodiklius (amžių ir lytį) ir vidutiniškai mokymuisi skiriamą laiką (darbo dienomis ir savaitgaliais).
Tyrimo rezultatai. Išanalizavus paauglių perdegimą paaiškėjo, kad didžioji dalis tiriamųjų (46,7 proc.) jaučia aukštą arba vidutinį perdegimą mokykloje, nepriklausomai nuo lyties (p = 0,301) ir amžiaus (p = 0,741). Kas antras (48,4 proc.) tyrime dalyvavęs moksleivis jautė vidutinę arba aukštą tėvų akademinę paramą. Merginos jautė didesnę akademinę paramą iš tėvų nei vaikinai (p = 0,011), tačiau akademinės paramos lygis nesiskyrė priklausomai nuo amžiaus (p = 0,523). Galiausiai buvo nustatytas silpnas (rho = 0,2) ryšys tarp paauglių perdegimo ir tėvų suteikiamos akademinės paramos, nors ir nesiekė reikšmingumo ribos (p = 0,135).
Tyrimo išvados. Beveik pusė tiriamųjų jautė vidutinio, o trečdalis – aukšto lygio perdegimą mokykloje. Kas antras respondentas jautė vidutinę tėvų teikiamą paramą. Merginos, palyginti su vaikinais, jautė aukštesnę teikiamą akademinę paramą iš tėvų. Paauglių patiriamas perdegimas nebuvo susijęs su tėvų teikiama akademine parama.

ĮVADAS

Šio tyrimo objektas – paauglių patiriamas perdegimas mokykloje ir tėvų suteikiama akademinė parama. Paauglystės raidos tarpsnis – svarbus vaiko augimo, vystymosi, brandos, asmenybės formavimosi ir sveikatai palankios elgsenos ugdymo(si) laikotarpis [1]. Šiuo raidos laikotarpiu svarbu atsižvelgti į vaiko poreikius ir emocinę gerovę ir aplinką, kurioje jis praleidžia daugiausia laiko. Mokykla yra ta vieta, kurioje paauglys praleidžia didžiąją laiko dalį. Per pastaruosius dešimtmečius mokytis tapo sunkiau, tai gali sukelti daugiau streso. Tam tikras streso kiekis, susijęs su akademiniais iššūkiais, laikomas svarbiu, nes motyvuoja stengtis. Tačiau šiais laikais paauglių streso lygis yra padidėjęs ir kenkia jų akademiniams rezultatams [2]. Ilgą laiką stresą patiriantys paaugliai, su juo negalėdami susitvarkyti, gali jausti vidinę įtampą, motyvacijos nebuvimą ir beviltiškumą, o tai gali privesti prie perdegimo [3].

Paauglių patiriamas perdegimas mokykloje yra kompleksinė problema, kuri verčia visuomenę bei švietimo sistemą susimąstyti apie mokymosi aplinką ir suteikiamą paramą moksleiviams. Pagal 2023 metų pasaulinę statistiką, 45 proc. vyresniųjų klasių moksleivių teigia, kad kasdien patiria didelį stresą, o 83 proc. teigia, kad mokykla yra didžiausias streso šaltinis jų gyvenime [4]. Perdegimas mokykloje apibrėžiamas kaip emocinė būsena, atsirandanti dėl nuolat patiriamo streso. Perdegimas pasireiškia emociniu išsekimu dėl keliamų akademinių reikalavimų, atsainiu požiūriu į mokyklos darbus ir nekompetencijos jausmu [5]. Emocinis išsekimas gali pasireikšti nuolatiniu įtampos jausmu ar lėtiniu nuovargiu. Atsainus paauglių požiūris į mokykloje vykstančias veiklas pasireiškia jų neatlikimu, prarastu susidomėjimu, o mokymasis nelaikomas prasmingu. Nekompetencijos jausmas gali pasireikšti savęs nuvertinimu ir menkinimu. Šie aspektai yra susiję su daugybe neigiamų pasekmių besiformuojantiems suaugusiesiems, įskaitant pažinimo ir fiziologinius sutrikimus [6].

Moksliniuose tyrimuose mažai dėmesio skiriama tėvų vaidmeniui ir tam, kaip tėvų elgesys gali būti susijęs su perdegimu mokykloje. Tėvai gali teikti paaugliui akademinę paramą, kuri padėtų įveikti su mokykla susijusius sunkumus. Akademinė parama apibrėžiama kaip parama, apimanti įvairius išteklius, kurie skatina moksleivių pasiekimus. Įvairios išteklių rūšys konkrečiai apima tarpasmeninius (kokybiški santykiai), kognityvinius (lūkesčių interpretacija), emocinius (rūpestis ir padrąsinimas), elgesio (socialinė kontrolė ir stebėjimas) ir instrumentinius (pagalba atliekant mokyklos darbus) išteklius [7]. Akademinė parama yra labai svarbi paauglio gyvenime, nes leidžia jam jaustis saugiai ir užtikrintai. Amerikos psichologų asociacijos atlikta metaanalizė parodė, kad tėvų dalyvavimas vaikų mokymosi procese yra naudingas, nes tada moksleiviai pasižymi geresniais akademiniais pasiekimais, įsitraukimu ir motyvacija [8].

Šio tyrimo problema ir aktualumas siejamas su tuo, kad tėvų teikiama parama gali turėti įtakos paauglio patiriamam perdegimui mokykloje. Tačiau tėvų vaidmuo šioje situacijoje gali būti dviprasmiškas. Pirma, moksleiviai, kurie gauna pakankamai akademinės paramos iš tėvų, gali jausti mažiau streso, o tie, kurie negauna pakankamai paramos iš tėvų, gali patirti didesnį stresą mokykloje [9]. Tačiau per didelis tėvų spaudimas gali tik dar labiau padidinti stresą ir prisidėti prie perdegimo [10].

Naujumas. Išanalizavus mokslinę literatūrą pastebėta, kad mokslinių tyrimų apie tėvų paramos ir paauglių perdegimo ryšį yra gana nedaug. Tai rodo, kad ši sąsaja nėra pakankamai ištyrinėta, ypač Lietuvos kontekste. Vis dėlto buvo rasta tyrimų, kurie nagrinėjo ryšius tarp tėvų paramos ir akademinio streso, bet specifinių tyrimų, kurie nagrinėtų perdegimą ir tėvų paramos įtaką jam, beveik nėra. Tai suteikia galimybę atlikti mokslinius tyrimus ir sužinoti, kaip tėvų akademinė parama sąveikauja su paauglių patiriamu perdegimu.

Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti paauglių perdegimo mokykloje ir jaučiamos tėvų akademinės paramos ypatumus bei sąsajas tarp šių reiškinių. Taip pat buvo vertintas ryšys tarp paauglių perdegimo ir laiko, skiriamo pamokoms.

Siekiant geriau suprasti paauglių perdegimą mokykloje, reikia giliau pažvelgti, kaip šis reiškinys susijęs su šeima ir socialiniais bei demografiniais ypatumais. Dalis mokslinių tyrimų nurodo, kad merginos dažniau patiria didesnį perdegimą mokykloje nei vaikinai [11–13]. Tačiau vienas tyrimas atskleidė, kad ryšys tarp lyties ir perdegimo mokykloje nebuvo nustatytas [14]. Kita dalis tyrimų atskleidė, kad vyresniųjų klasių moksleiviai patiria didesnį perdegimą mokykloje nei jaunesni moksleiviai [11, 14, 15]. Įtaką paauglių perdegimui taip pat daro tėvų išsilavinimas, ekonominė padėtis ir gyvenamoji vieta [12, 13]. Suomijoje atliktame tyrime atskleista, kad tėvų išsilavinimo lygis suteikė apsauginį poveikį nuo didesnio paauglių perdegimo, tačiau tėvų nedarbas ir imigrantų kilmė darė neigiamą poveikį paauglių perdegimui, t. y. jis didėjo esant šioms aplinkybėms. Didesnės tėvų pajamos taip pat mažino paauglių jaučiamą perdegimą mokykloje [13].

Akademiniai pasiekimai yra susiję su paauglių patiriamu perdegimu, tai rodo ir apžvelgti tyrimai. Paaugliai, kurie pasižymėjo žemesniais akademiniais pasiekimais ir buvo neišlaikę atsiskaitomųjų darbų, demonstravo stipriau išreikštus išsekimo ir cinizmo jausmus, o tai rodo jų aukštesnį perdegimą mokykloje [11, 16].

Emocinė būklė ir fiziologiniai ypatumai yra glaudžiai susiję su paauglių patiriamu perdegimu mokykloje. Patiriamas stresas ir vidinė įtampa mokykloje daro neigiamą įtaką perdegimui: kuo daugiau moksleiviai patiria streso ir vidinės įtampos, tuo didesnį perdegimą jaučia [17, 13]. Geriau išlavintas emocinis intelektas padėjo paaugliams sumažinti patiriamo perdegimo lygį ir buvo geras tarpininkas sąveikaujant tarp šio reiškinio [14]. Empatijos jausmas atliko tokį pat vaidmenį kaip ir emocinis intelektas [18].

Paauglių perdegimas mokykloje yra susijęs su fiziologiniais ypatumais. Apžvelgus mokslinę literatūrą buvo nustatyta, kad miego kokybė yra susijusi su mokykloje patiriamu perdegimu. Prasta miego kokybė ar miego sutrikimai lemia mažėjantį įsitraukimą mokykloje, prastėjančius akademinius pasiekimus bei didėjantį su mokykla susijusį perdegimą [17, 19]. Vokietijoje atliktame tyrime buvo nustatytas įdomus reiškinys, kad kūno masės indeksas (KMI) buvo susijęs su patiriamu perdegimu mokykloje. Tie moksleiviai, kurie turėjo aukštesnį KMI rodiklį, buvo labiau linkę patirti didesnį perdegimą mokykloje [20].

Santykiai mokykloje yra svarbus aspektas paauglių gyvenime. Ryšių užmezgimas mokykloje gali padėti pasiekti geresnių rezultatų ir geriau jaustis mokyklos aplinkoje. Tyrimai atskleidžia, kad artimi santykiai su bendraklasiais mažina patiriamo perdegimo riziką ateityje [15, 18]. Taip pat artimi santykiai su mokytojais  mažina patiriamo perdegimo mokykloje riziką [18].

Apibendrinant galima teigti, kad paauglių perdegimą mokykloje lemia įvairūs veiksniai, tokie kaip lytis, šeimos, socialiniai ir demografiniai ypatumai, akademiniai pasiekimai, emocinė būklė, fiziologiniai ypatumai ir santykiai mokykloje. Tyrimai rodo, kad vyresni moksleiviai ir būtent merginos dažniau patiria perdegimą. Be to, gerai išvystyti emociniai įgūdžiai ir artimi santykiai mokykloje gali sumažinti perdegimo intensyvumą. Aukštesnis tėvų išsilavinimas ir didesnės pajamos taip pat veikia kaip apsauginiai veiksniai nuo perdegimo mokykloje.

Tėvų dalyvavimas vaiko ugdyme jau seniai pripažintas svarbiu veiksniu, darančiu įtaką vaiko akademinei sėkmei. Naujausiuose tyrimuose nagrinėjami įvairūs tėvų paramos aspektai ir jų skirtingas poveikis paauglių akademiniams rezultatams, motyvacijai ir psichologinei gerovei.

Moksliniuose tyrimuose pabrėžiama tėvų akademinės paramos svarba paauglių akademiniams rezultatams. Įvairiose pasaulio valstybėse, tokiose kaip Kinija, Amerika, Vokietija ir Ispanija, akademinė tėvų parama teigiamai veikia paauglių akademinius rezultatus. Tėvų įsitraukimas į paauglio akademinį pasaulį padeda jam pasiekti aukštesnių rezultatų ir prognozuoja geresnę akademinę sėkmę ateityje [21–25].

Taip pat tyrimuose išskiriama neigiama tėvų akademinės paramos pusė. Amerikoje atliktame tyrime nustatyta, kad perdėta tėvų pagalba atliekant namų darbus turi neigiamą poveikį paauglių akademiniams rezultatams, palyginti su vaikų, kurie gavo pakankamą tėvų paramą, rezultatais [22]. Apžvelgus sisteminės analizės, kurią sudarė 13 kiekybinių tyrimų, rezultatus matyti, kad pernelyg didelis šeimos įsitraukimas (kuris paprastai būna įkyrus) atliekant mokyklos užduotis gali turėti mažesnę įtaką vaiko akademinei sėkmei ir rezultatams [25].

Tėvų suteikiama akademinė parama yra glaudžiai susijusi su paauglio psichologine būkle. Apžvelgus tyrimus pastebėta, kad tėvų parama gali daryti įtaką paauglio savireguliacijai, patiriamam nerimui, savęs vertinimui [21, 23]. Tačiau tų paauglių, kurie negavo pakankamai tėvų  paramos, psichologinė būklė prastėjo. Paaugliai jautėsi labiau sunerimę, mažiau patenkinti mokymosi procesu ir prasčiau save vertino [21, 23, 26].

Apžvelgtoje mokslinėje literatūroje pabrėžiamas įvairiapusis tėvų paramos vaidmuo paauglių akademinei ir psichologinei raidai. Svarbiausia tai, kad subalansuota ir tinkamu laiku tėvų teikiama akademinė parama yra labai svarbi siekiant paauglių akademinės sėkmės ir gerovės.

Apžvelgus mokslinę literatūrą galima pastebėti, kad paauglių patiriamo streso sąsaja su tėvų teikiama akademine parama nėra plačiai išnagrinėta. Kilo sunkumų ieškant literatūros būtent šiai sąsajai atskleisti. Dauguma tyrimų nagrinėja ne paauglių perdegimą, bet mokykloje patiriamą stresą. Tad šiame skyriuje apžvelgiama tėvų paramos įtaka paauglių patiriamam stresui.

Tėvų parama yra labai svarbi paauglių gebėjimui įveikti stresą, tai rodo daugybė tyrimų. Daugumoje jų pabrėžiama, kad tėvų parama daro įtaką paauglių patiriamam stresui [9, 10, 27–29]. Australijoje atliktame tyrime nurodyta, kad tie vaikai, kurie gavo pakankamai tėvų paramos, taikė veiksmingesnes streso įveikos strategijas, tokias kaip problemų sprendimas ir paguodos ieškojimas [27]. Kitas tyrimas atskleidė, kad tėvų parama sumažino patiriamo streso lygį, ypač ankstyvoje paauglystėje, ir padėjo geriau prisitaikyti vyresnėse klasėse [10]. Turkijoje atliktame tyrime buvo nustatyta, kad tų paauglių, kurie gauna daugiau tėvų paramos, laimingumas mokykloje didėja ir tai mažina jų patiriamo streso kiekį [9].

Nors dauguma tyrimų tėvų paramą laiko teigiamu veiksniu paauglių patiriamam stresui, bet yra tyrimų, ginčijančių šią sąveiką. Vokietijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nuolatinis tėvų spaudimas buvo susijęs su didesniu streso lygiu tarp moksleivių [10]. Be to, paaugliai, kurie negavo pakankamai tėvų paramos, turėjo prastesnius gebėjimus valdyti stresą ir dažniau naudodavo tokias strategijas kaip pabėgimas ir atsitraukimas [27].

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

Tyrimo eiga. Tyrimui atlikti buvo gautas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Bioetikos centro pritarimas (Nr. 2024-BEC2-493). Tyrimas vykdytas 2024 m. balandžio 17–19 dienomis. Kiekybinis žvalgomasis tyrimas vykdytas vienoje Kauno miesto gimnazijoje apklausiant 10–12 klasių mokinius. Naudota anoniminė anketinė apklausa. Prieš pildant anketą tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais ir galimybe pasitraukti iš tyrimo bet kuriuo metu. Anketos preambulėje buvo nurodyta, kokiame tyrime dalyvauja tiriamieji, supažindinta su tyrimo tikslu, užtikrinamas duomenų konfidencialumas, jų naudojimas tik apibendrinus ir galimybė bet kada pasitraukti iš tyrimo.

Tyrimo dalyviai. Žvalgomajame tyrime dalyvavo 65 respondentai, iš jų 52,3 proc. (n = 34) buvo vaikinai, o 47,7 proc. (n = 31) merginos. Atsako dažnumas – 56 proc. Dalyvių amžius buvo 17,2 metų (SD = 0,98), jauniausias tyrimo dalyvis buvo 16 metų, vyriausias 19 metų.

Įtraukimo į tyrimą kriterijai:

• tyrimo dalyviai mokosi 10, 11 arba 12 klasėje;
• gauti tyrimo dalyvių tėvų / globėjų sutikimai;
• tyrimo dalyviai savanoriškai sutinka dalyvauti tyrime;
• tiriamieji moka lietuvių kalbą.

Duomenų apdorojimo metu 5 tiriamųjų duomenys iš analizės buvo pašalinti, nes respondentai neatsakė į didžiąją dalį klausimų ir nenurodė lyties bei amžiaus. Taigi į galutinę duomenų analizę įtraukti 60 tiriamųjų duomenys. Tyrime analizuojama 48,4 proc. (n = 29) vaikinų ir 51,6 proc. (n =31) merginų pateikta informacija.

1 pav. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal klasę ir lytį

Vertinimo metodai. Tiriamiesiems pateiktą anketą sudarė 44 teiginiai. Anketa buvo pateikta popieriniu variantu, ji buvo anoniminė, pildoma pamokų metu. Anketos pildymas užtruko apie 10 minučių. Anketą sudarė klausimai apie paramą, jaučiamą iš tėvų, perdegimą, socialinius ir demografinius rodiklius, taip pat įtraukti su mokymusi susiję klausimai.

Tėvų suteikiama akademinė parama buvo matuojama naudojant Suvokiamos tėvų akademinės paramos skalę (angl. Perceived parental academic support scale;PPASS),sudarytą iš 31 teiginio. Tyrimo dalyvių buvo teiraujamasi apie jaučiamą akademinę tėvų paramą. Skalę sudarė 6 subskalės: 1) santykiai ir bendravimas, 2) lūkesčių interpretavimas, 3) rūpestis ir padrąsinimas, 4) socialinė kontrolė ir sprendimų stebėjimas, 5) instrumentinė parama (pagalba su mokyklos darbais) ir 6) bendra parama. Klausimų pavyzdžiai: ,,Mano tėvai rūpinasi, kad didžiąją laiko dalį praleisčiau ruošdamas namų darbus ir mokydamasis‘‘; ,,Tėvai man padeda rasti būdų, kaip išspręsti mokyklines problemas‘‘. Tiriamųjų buvo prašoma pagal 5 balų Likerto skalę pažymėti nuo 1 („visiškai nesutinku“) iki 5 („visiškai sutinku“), kiek jie su teiginiu sutinka arba ne. Kiekvienos paramos skalės didesni vidutiniai balai rodė, kad paauglių suvokiama parama yra stipresnė. Standartizuotoms skalėms išversti buvo atliktas dvigubas vertimas (iš anglų kalbos į lietuvių). Tyrime naudotos skalės patikimumo rodikliai nurodyti 1 lentelėje.

Paauglių patiriamas perdegimas mokykloje buvo matuojamas naudojant Mokyklinio perdegimo įvertinimo klausimyną (angl. School-burnout inventory, SBI). Šį klausimyną sudaro 9 teiginiai, kuriais matuojami trys perdegimo mokykloje požymiai: 1) išsekimas mokykloje (angl. exhaustion) (4 klausimai), 2) cinizmas prasmės lankyti mokyklą atžvilgiu (angl. cynicism)(3 klausimai) ir 3) neadekvatumo jausmas mokykloje (angl. sense of inadequacy) (2 klausimai). Visi teiginiai vertinti pagal Likerto skalę nuo 1 („visiškai nesutinku“) iki 6 („visiškai sutinku“). Paauglių perdegimas mokykloje pagal lygį buvo suskirstytas į tris grupes: žemas perdegimas (nuo 1 iki 18 balų), vidutinis perdegimas (nuo 19 iki 36 balų) ir aukštas perdegimas (nuo 37 iki 54 balų). Tyrime naudotos skalės patikimumo rodikliai nurodyti 1 lentelėje.

Papildomi tyrėjos sukurti klausimai apėmė socialinius ir demografinius rodiklius (amžių ir lytį) ir mokymuisi vidutiniškai skiriamą laiką (darbo dienomis ir savaitgaliais).

1 lentelė. Tyrime naudotų instrumentų savybės

Duomenų analizė. Tyrimo metu surinkti duomenys buvo apdoroti naudojantis kompiuterine programa ,,Microsoft Excel“ [30]. Vėliau, atlikus pirminę analizę, duomenys analizuoti ir apdoroti naudojant programą ,,IMB SPSS Statistics 29.0.2.0“ [31]. Duomenys analizuoti taikant vienmatę ir dvimatę analizę. Atliekant vienmatę analizę apskaičiuoti vidurkiai, standartiniai nuokrypiai (SD), minimalios ir maksimalios reikšmės, procentai ir tikslūs atsakiusiųjų skaičiai (n). Atliekant dvimatę analizę tolydiesiems kintamiesiems tarp dviejų grupių taikytas Mano ir Vitnio (Mann-Whitney) testas, daugiau nei dviejose grupėse – Kruskalo-Voliso (Kruskal-Wallis) testas. Spirmeno (Spearman) koreliacija taikyta tolydžiųjų kintamųjų ryšiams įvertinti. Skalių vidiniam suderintumui įvertinti apskaičiuotas Kronbacho alfa (Cronbach α) koeficientas. Rezultatai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

REZULTATAI

Tyrimo metu vertintas moksleivių jaučiamas akademinis perdegimas. Apskaičiuoti bendri skalės ir jos poskalių suminiai balai. Nagrinėjant bendrą paauglių patiriamą perdegimą paaiškėjo, kad pusė (46,7 proc.) tiriamųjų jautė vidutinio lygio perdegimą, o kas trečias tiriamasis (31,7 proc.)  jautė aukšto lygio perdegimą (2 pav.).

2 pav. Mokykloje patiriamas perdegimas

Analizuojant atskiras paauglių patiriamo perdegimo subskales paaiškėjo, kad daugiausia (55 proc., n = 33) tiriamųjų mokykloje jautė vidutinį išsekimą, 50 proc. (n = 30) jautė aukštą cinizmą, o 50 proc. (n = 30) jautė aukštą neadekvatumo jausmą (3 pav.).

3 pav. Patiriamas perdegimas pagal atskiras subskales

Palyginus bendro patiriamo perdegimo suminį balą tarp vaikinų (Md = 35,0) ir merginų (Md = 36,5) nustatyta, kad merginų bendro patiriamo perdegimo mediana yra aukštesnė, nors šis ryšys nebuvo reikšmingas (U = 486,50, p = 0,301). Lyginant bendro patiriamo perdegimo sumą pagal tiriamųjų amžių, tiriamieji buvo suskirstyti į 3 grupes – pirmoje grupėje (n = 19) buvo tiriamieji, sulaukę 16 metų (Md = 36), antroje grupėje (n = 16) tiriamieji, kuriems buvo 17 metų (Md = 35,5), o trečioje (n = 25) grupėje 18–19 metų amžiaus (Md = 34,5) tiriamieji. Palyginus bendrą patiriamą perdegimą tarp amžiaus grupių ryšys nebuvo nustatytas (H (2) = 0,6, p = 0,741).

2 lentelė. Bendro patiriamo perdegimo palyginimas tarp tiriamųjų pagal amžių ir lytį

Nagrinėjant atskiras paauglių patiriamo perdegimo subskales ir jas lyginant atsižvelgiant į lytį ir amžių, ryšys tarp šių reiškinių nebuvo nustatytas (p > 0,05). Daugiau informacijos pateikiama 3 lentelėje.

3 lentelė. Paauglių patiriamo perdegimo subskalių palyginimas pagal amžių ir lytį

Norint giliau suprasti paauglių patiriamą perdegimą mokykloje, jis buvo palygintas su laiku, praleidžiamu ruošiant namų darbus. Statistinė analizė atskleidė, kad moksleivių patiriamas perdegimas yra silpnai neigiamai susijęs su laiku, praleidžiamu prie pamokų darbo dienomis (4 lentelė). Taip pat paauglių patiriamas perdegimas buvo teigiamai silpnai susijęs su laiku, praleidžiamu prie pamokų savaitgaliais. Tačiau tarp šių reiškinių nebuvo nustatytas ryšys (p > 0,05).

4 lentelė. Ryšys tarp paauglių perdegimo ir prie pamokų praleidžiamo laiko

Tyrime taip pat buvo vertinta tėvų suteikiama parama. Apskaičiuoti bendri skalės ir atskirų jos poskalių suminiai balai buvo padalyti iš klausimų skaičiaus. Dauguma (48,3 proc.) tyrimo dalyvių jautė vidutinę paramą iš tėvų (žr. 4 pav.).

4 pav. Paauglių jaučiama akademinė parama iš tėvų

Lyginant bendrą patiriamą akademinę paramą tarp vaikinų (Md = 2,94) ir merginų (Md = 3,15) gauti rezultatai, kad merginos jautė aukštesnę akademinę paramą iš tėvų, palyginti su vaikinais (5 lentelė). Vertinant bendrą jaučiamą akademinę paramą tarp trijų skirtingų amžiaus grupių tiriamieji pagal amžių buvo analogiškai suskirstyti į 3 grupes. Statistiškai reikšmingo skirtumo nerasta (H (2) = 1,29, p = 0,523) (5 lentelė).

5 lentelė. Bendros jaučiamos akademinės paramos palyginimas tarp tiriamųjų pagal amžių ir lytį

Buvo nustatytas ryšys tarp paauglių patiriamos bendros perdegimo ir bendros suvokiamos tėvų teikiamos akademinės paramos. Gauta, kad tarp kintamųjų yra labai silpna teigiama koreliacija, rho = 0,2, n = 60, p = 0,135. Tai reiškia, kad aukštas patiriamo perdegimo lygis yra susijęs su aukšta tėvų teikiama akademine parama, tačiau ši sąsaja nėra reikšminga (5 pav.).

5 pav. Ryšys tarp tėvų suteikiamos akademinės paramos ir patiriamo perdegimo

Analizuojant ryšius tarp atskirų paauglių patiriamo perdegimo subskalių ir tėvų suteikiamos akademinės paramos nebuvo gauti statistiškai reikšmingi ryšiai. Daugiau informacijos pateikiama 6 lentelėje.

6 lentelė. Paauglių patiriamo perdegimo ir tėvų teikiamos paramos subskalių sąsajos

Paauglių patiriamas perdegimas	Subskalė	p	rho
	Išsekimas	0,079	0,23
	Cinizmas	0,678	0,06
	Neadekvatumo jausmas	0,206	0,17

REZULTATŲ APTARIMAS

Šio tyrimo problema siejama su tuo, kad tėvų teikiama akademinė parama gali būti susijusi su paauglio patiriamu perdegimu mokykloje. Tyrimai rodo, kad tėvų vaidmuo šioje situacijoje gali būti dviprasmiškas. Pirma, moksleiviai, kurie jaučia gaunantys pakankamai akademinės paramos iš tėvų, gali jausti mažiau streso, tačiau tie moksleiviai, kurie jos gauna nepakankamai, gali patirti didesnį stresą mokykloje [9]. Kita vertus, per didelis tėvų spaudimas gali dar labiau padidinti stresą ir prisidėti prie perdegimo mokykloje [10].

Atliktame tyrime paaiškėjo, kad dauguma paauglių patyrė aukšto arba vidutinio lygio perdegimą. Didžioji dalis jautė vidutinę paramą iš tėvų, o merginos pabrėžė jautusios didesnę paramą iš tėvų nei vaikinai. Palyginus sąsajas tarp tėvų suteikiamos akademinės paramos ir paauglių patiriamo perdegimo buvo nustatyta, kad aukštas patiriamo perdegimo lygis buvo susijęs su aukšta suteikiama akademine parama iš tėvų, tačiau ši sąsaja nebuvo reikšminga.

Tyrimo metu nustatyta, kad beveik pusė tiriamųjų paauglių patyrė vidutinio lygio perdegimą, o trečdalis jautė aukšto lygio perdegimą mokykloje. Tarp lyties ir amžiaus nebuvo pastebėta reikšmingų ryšių, tačiau literatūros analizė parodė, kad merginos dažniau patiria perdegimą nei vaikinai, o vyresniųjų klasių moksleiviai – dažniau nei jaunesnieji [11–15]. Pavyzdžiui, Gabola ir kt. (2021) atliktas tyrimas parodė, kad tarp lyties ir perdegimo mokykloje nebuvo ryšio [14]. Šie prieštaringi rezultatai gali būti susiję su mažesniu tiriamųjų imties dydžiu ir skirtingomis tyrimo metodikomis.

Išanalizavus tėvų teikiamą akademinę paramą buvo gauta, kad beveik pusė tiriamųjų jautė vidutinę suteikiamą akademinę paramą. Merginos jautė didesnę akademinę paramą nei vaikinai. Panašūs rezultatai buvo gauti 2020 metais atliktame tyrime Amerikoje, kur merginos jautė didesnę paramą iš motinos, o vaikinai – iš tėvo [31]. Tačiau kitas tyrimas parodė, kad vaikinai jautė didesnę tėvų akademinę paramą nei merginos [33]. Prieštaringi rezultatai gali būti susiję su kultūriniais, socialiniais, šeiminės padėties skirtumais ir vyraujančiais lyčių stereotipais, kurie gali lemti tokias skirtis.

Galiausiai, šiame tyrime ryšys tarp tėvų suteikiamos akademinės paramos ir paauglių perdegimo buvo nustatytas kaip silpnas, nors ir nereikšmingas. 2020 metais atliktas tyrimas parodė, kad tėvų suteikiama socialinė ir akademinė parama taip pat nebuvo susijusi su paauglių gerove, įskaitant stresą [34]. Vis dėlto dauguma tyrimų patvirtina, kad tėvų parama teigiamai veikia paauglių patiriamą stresą ir padeda jiems efektyviau tvarkytis su problemomis, kaip buvo pastebėta ankstesniuose tyrimuose [9, 10, 27].

Darbo privalumai. Šia tema mokslinių tyrimų mažai, tad šis tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie paauglių patiriamą perdegimą mokykloje ir tėvų suteikiamą akademinę paramą. Tyrime naudojami standartizuoti klausimynai, kurie padeda surinkti tikslesnius bei patikimesnius duomenis ir suteikia galimybę šio darbo rezultatus palyginti su kitais moksliniais darbais. Aukštas skalių vidinis suderinamumas leidžia daryti pakankamai pagrįstas išvadas. Tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, kuris nagrinėja šias sąsajas, tad ateityje būtų prasminga apsvarstyti šių skalių validavimą, nes abi skalės turi aukštus skalių vidinius suderinamumus.

Darbo trūkumai. Tyrimo imtis santykinai nedidelė, todėl gauti rezultatai negali išsamiai atskleisti paauglių perdegimo ir tėvų akademinės paramos sąsajų. Ateityje atliekant panašaus pobūdžio tyrimą vertėtų didinti imties tūrį ir įvairovę (apklausti skirtingų mokyklų ir įvairių regionų moksleivius), tai leistų gauti išsamesnius ir reprezentatyvesnius duomenis. Tyrimui pasirinkti klausimynai iki šiol nebuvo adaptuoti Lietuvoje. Būtų naudinga surinkti daugiau informacijos apie socialinius ir demografinius veiksnius (tėvų išsilavinimą), taip būtų galima dar plačiau nagrinėti šį reiškinį.

Rekomendacijos

• Tėvams rekomenduojama teikti subalansuotą ir pozityvią paramą paaugliams – tai jiems gali padėti sumažinti stresą ir geriau jaustis mokykloje. Nors tyrimas neparodė tiesioginio tėvų akademinės paramos poveikio perdegimui, tėvų palaikymas gali prisidėti prie paauglių emocinės gerovės. Tėvai turėtų skatinti atvirą bendravimą su vaikais apie mokykloje kylančius sunkumus ir jausmus, užtikrindami, kad vaikai jaustųsi palaikomi tiek emociškai, tiek praktiniais patarimais. Tą patvirtina didesnės apimties tyrimai.
• Mokykloms rekomenduojama atkreipti dėmesį į paauglių perdegimo prevenciją, nes tyrimas parodė, kad beveik pusė mokinių jaučia vidutinio ar aukšto lygio perdegimą. Mokyklos galėtų įdiegti priemonių, kurios būtų skirtos streso valdymui, pavyzdžiui, rengti seminarus apie emocinę gerovę, įvertinti mokymosi krūvius bei užtikrinti, kad mokiniai turėtų pakankamai laiko poilsiui ir atsipalaidavimui. Šios priemonės padėtų sumažinti akademinę įtampą ir pagerinti mokinių savijautą.
• Atlikti daugiau tyrimų, nagrinėjančių būtent paauglių perdegimo sąsajas su tėvų teikiama akademine parama. Atlikus literatūros analizę pastebėta, kad tyrimų, nagrinėjančių šią sąsają, yra nedaug. Tolesniuose tyrimuose turėtų būti nagrinėjama, kaip ši dinamika skiriasi įvairiose kultūrinėse, socialinėse, ekonominėse bei švietimo srityse, ir palyginama, kaip skiriasi tėvų akademinės paramos poveikis mieste ir kaime arba skirtingose etninėse grupėse.

APIBENDRINIMAS

Apibendrinant galima teigti, kad šis tyrimas atskleidė svarbų tėvų akademinės paramos vaidmenį paauglių jaučiamam perdegimui mokykloje. Nors tyrimo rezultatai neparodė reikšmingos sąsajos tarp tėvų teikiamos akademinės paramos ir paauglių perdegimo, vis dėlto subalansuota tėvų parama gali padėti paaugliams geriau tvarkytis su mokyklos iššūkiais ir stresu. Tyrimas taip pat parodė, kad merginos jautė didesnę tėvų paramą nei vaikinai, o tai gali reikšti, kad paramos pobūdis ir poveikis gali skirtis priklausomai nuo paauglio lyties.

Įgyvendindami minėtas rekomendacijas tėvai, pedagogai ir tyrėjai gali prisidėti prie paauglių perdegimo mažinimo rizikos ir geresnės savijautos. Šio tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad jaučiama tėvų parama paauglių emocinei gerovei yra kompleksinis reiškinys ir yra nulemtas daugybės veiksnių, įskaitant tyrimo imties dydį, naudojamas metodikas ir kultūrinį kontekstą. Todėl norint geriau suprasti šį ryšį būtų naudinga ateityje atlikti daugiau panašaus pobūdžio tyrimų didesne imtimi, siekiant išanalizuoti šiuos veiksnius įvairiuose kontekstuose.

Literatūra

1. Arbaitytė A. Paauglių psichinės sveikatos priežiūros paslaugų poreikis ir požiūris į jas teikiančius specialistus. 2005 m. Prieiga per internetą: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:6079768/index.html [žiūrėta 2024-04-12].
2. Leonard NR, Gwadz MV, Ritchie A, Linick LJ, Cleldand CM, Elliott L, Grethel M. A multi-method exploratory study of stress, coping and substance use among high school youth in private schools. Frontiers in psychology. 2015;6:1028. DOI: 10.3389/FPSYG.2015.01028.
3. Bacaro V, Carpentier L, Crocetti E. Sleep Well, Study Well: A Systematic Review of Longitudinal Studies on the Interplay between Sleep and School Experience in Adolescence. International journal of environmental research and public health. 2023;20(6):4829. DOI:10.3390/ijerph20064829.
4. Lindren J. High School Students Stress Statistics. Gitnux. 2023. Prieiga per internetą: https://gitnux.org/high-school-students-stress-statistics/ [žiūrėta 2024-04-06].
5. Aunola K, Sorkkila M, Viljaranta J, Tolvanen A. The role of parental affection and psychological control in adolescent athletes’ symptoms of school and sport burnout during the transition to upper secondary school. Journal of Adolescence. 2018;69:140–149. DOI: 10.1016/j.adolescence.2018.10.001.
6. Salmela-Aro K, Kiuriu N, Leskinen E, Nurmi JE. School Burnout Inventory (SBI). European Journal of Psychological Assessment. 2009;25(1):48–57. DOI:/10.1027/1015-5759.25.1.48.
7. Chen J. Relation of Academic Support From Parents, Teachers, and Peers to Hong Kong Adolescents’ Academic Achievement: The Mediating Role of Academic Engagement. Genetic, Social, and General Psychology Monographs. 2005;131(2):77–127. DOI: 10.3200/MONO.131.2.77-127.
8. Barger MM, Kim EM, Kuncel NR, Pomerantz EM. The relation between parents’ involvement in children’s schooling and children’s adjustment: A meta-analysis. Psychological Bulletin. 2019; 145(9):855–890. DOI: 10.1037/BUL10000201.
9. Toraman CA, Korkmaz OG. How can we make Students Happier at School? Parental Pressure or Support for Academic Success, Educational Stress and School Happiness of Secondary School Students. Shanlax International Journal of Education. 2022;10:92–100. DOI: 10.34293/education.v10i2.4546.
10. Kulakow S, Raufelder D, Hoferichter F. School-related pressure and parental support as predictors of change in student stress levels from early to middle adolescence. Journal of Adolescence. 2021;87:38–51. DOI: 10.1016/j.adolescence.2020.12.008.
11. Parviainen M, Aunola K, Torppa M, Lerkkanen MK, Poikkeus AM, Vasalampi K. Early Antecedents of School Burnout in Upper Secondary Education: A Five-year Longitudinal Study. Journal of youth and adolescence. 2021;50(2):231–245. DOI: 10.1007/s10964-020-01331-w.
12. Read S, Hietajärvi L, Salmela-Aro K. School burnout trends and sociodemographic factors in Finland 2006–2019. Social psychiatry and psychiatric epidemiology. 2022;57(8):1659–1669. DOI: 10.1007/s00127-022-02268-0.
13. Cheng X, Lin H. Mechanisms from Academic Stress to Subjective Well-Being of Chinese Adolescents: The Roles of Academic Burnout and Internet Addiction. Psychology research and behavior management. 2023;16:4183–4196. DOI: 10.2147/PRBM.S423336.
14. Gabola P, Meylan N, Hascoët M, De Stasio S, Fiorilli C. Adolescents’ School Burnout: A Comparative Study between Italy and Switzerland. European journal of investigation in health, psychology and education. 2021;11(3):849–859. DOI: 10.3390/ejihpe11030062.
15. Romano L, Consiglio P, Angelini G, Fiorilli C. Between Academic Resilience and Burnout: The Moderating Role of Satisfaction on School Context Relationships. European Journal of Investigation in Health, Psychology and Education. 2021;11:770–780. DOI: 10.3390/ejihpe11030055.
16. Molero J, Pérez-Fuentes MDC, Martos Martínez Á, Barragán Martín AB, Simón Márquez MDM, Gázquez Linares JJ. Emotional intelligence as a mediator in the relationship between academic performance and burnout in high school students. PLoS ONE. 2021;16(6):e0253552. DOI: 10.1371/journql.pone.0252552.
17. Wang H, Fan X. Academic Stress and Sleep Quality among Chinese Adolescents: Chain Mediating Effects of Anxiety and School Burnout. International journal of environmental research and public health. 2023;20(3):2219. DOI:10.3390/ijerph20032219.
18. Farina E, Ornaghi V, Pepe A, Fiorilli C, Grazzani I. High School Student Burnout: Is Empathy a Protective or Risk Factor? Frontiers in psychology. 2020;11:897. DOI:10.3389/fpsyg.2020.00897.
19. Bacaro V, Carpentier L, Crocetti E. Sleep Well, Study Well: A Systematic Review of Longitudinal Studies on the Interplay between Sleep and School Experience in Adolescence. International journal of environmental research and public health. 2023;20(6):4829. DOI:10.3390/ijerph20064829.
20. Hoferichter F, Jentsch A, Maas L, Hageman G. Burnout among high school students is linked to their telomere length and relatedness with peers. Stress. 2023;26(1):2240909. DOI: 10.1080/10253890.2023.2240909.
21. Jang Y, Suh Y. Longitudinal Effects of Parental Academic Support on Academic Achievement in Korea: Will You Be a Companion or a Manager in Your Children’s Academic Support? International journal of environmental research and public health. 2021;18(20):10823. DOI: 10.3390/ijerph182010823.
22. Park D, Gunderson EA, Maloney EA, Tsukayama E, Beilock SL, Duckworth AL, Levine SC. Parental intrusive homework support and math achievement: Does the child’s mindset matter? Developmental psychology. 2023;59(7):1249–1267. DOI: 10.1037/dev0001522.
23. Liu K. Middle school students’ mental unwellness and academic performance in China: The effects of parental involvement. PloS one. 2023;18(11):e0294172. DOI: 10.1371/journal.pone.0294172.
24. Moral-García JE, Urchaga-Litago JD, Ramos-Morcillo AJ, Maneiro R. Relationship of Parental Support on Healthy Habits, School Motivations and Academic Performance in Adolescents. International journal of environmental research and public health. 2020;17(3):882. DOI: 10.3390/ijerph17030882.
25. Camarero-Figuerola M, Dueñas JM, Renta-Davids AI. The Relationship between Family Involvement and Academic Variables: A Systematic Review. Research in Social Sciences and Technology. 2020;5(2):57–71. DOI: 10.46303/RESSAT.05.02.4.
26. Fatma M, Rani P, Saxena D. Influence Of Parental Support On The Adolescent’s Self-Esteem And Vocational Educational Choices: A Systematic Review. Journal of Pharmaceutical Negative Results. 2022;13(9):7337–7345. DOI: 10.47750/pnr.2022.13.S09.859.
27. Zimmer-Gembeck MJ, Skinner EA, Scott RA, Ryan KM, Hawes T, Gardner AA, Duffy AL. Parental Support and Adolescents’ Coping with Academic Stressors: A Longitudinal Study of Parents’ Influence Beyond Academic Pressure and Achievement. Journal of youth and adolescence. 2023,52(12):2464–2479. DOI: 10.1007/s10964-023-01864-w.
28. Lam PH, Chen E, Jiang T, Moon H, Passarelli V, Kim J, Miller GE. Responsive parental support buffers the link between chronic stress and cardiometabolic risk among adolescents. Brain, behavior, and immunity. 2024;116:114–123. DOI: 10.1016/j.bbi.2023.11.027.
29. Cadamuro A, Bisagno E, Trifiletti E, Di Bernardo GA, Visintin EP. Parental Support during the COVID-19 Pandemic: Friend or Foe? A Moderation Analysis of the Association between Maternal Anxiety and Children’s Stress in Italian Dyads. International journal of environmental research and public health. 2022;20(1):268. DOI: 10.3390/ijerph20010268.
30. Microsoft Corporation. Microsoft Excel, Version 16.82. 2024. Prieiga per internetą: https://office.microsoft.com/excel [žiūrėta 2024-04-20].
31. IMB Corp. IMB SPSS Statistics for Windows, Version 29.0.2.0. 2023. Armonk, NY: IMB Corp.
32. Kelly ML, Samantha C, Christine KM, Alecia MS. Parent and peer social support compensation and internalizing problems in adolescence. Journal of School Psychology. 2020;83:25–49. DOI: 10.1016/j.jsp.2020.08.003.
33. Xiong Y, Qin X, Wang Q, Ren P. Parental Involvement in Adolescents’ Learning and Academic Achievement: Cross-lagged Effect and Mediation of Academic Engagement. Journal of Youth and Adolescence. 2021;50(9):1811–1823. DOI: 10.1007/s10964-021-01460-w.
34. Poudel A, Gurung B, Khanal GP. Perceived social support and psychological wellbeing among Nepalese adolescents: the mediating role of self-esteem. BMC Psychol 8. 2020;43. DOI:10.1186/s40359-020-00409-1.

PARENTAL ACADEMIC SUPPORT AND ADOLESCENT BURNOUT AT SCHOOL: ARE THEY RELATED?

Paulina Statkevičiūtė, Justė Lukoševičiūtė-Barauskienė
Department of Health Psychology, Faculty of Public Health, Lithuanian University of Health Sciences

Summary

The aim of the study was to analyze the relationship between adolescent’s burnout at school and academic support provided by parents.
Participants. Sixty respondents with a mean age of 17.2 years (SD= 0.98) participated in this pilot study, 48.4% of them male (n=29) and 51.6% of them female (n=31).
Methods. Parental academic support was measured using the Perceived Parental Academic Support Scale consisting of 31 statements. Subjects were asked to indicate their level of agreement or disagreement with the statement on a 5-point Likert scale ranging from 1 (strongly disagree) to 5 (strongly agree). Adolescents’ burnout at school was measured using the School Burnout Inventory, which consists of 9 statements. All items were rated on a Likert scale from 1 (strongly disagree) to 6 (strongly agree). Additional questions developed by the researcher included socio-demographic characteristics (age and gender) and average time spent studying (weekdays and weekends).
Study results. The analysis of burnout in adolescents found that the majority of the subjects (46,7 proc.) experienced high or moderate burnout at school, regardless of gender (p=0,301) and age (p=0,741). Almost half of the subjects (48,4 proc.)  also felt medium or high levels of academic support from their parents. Girls significantly felt more academic support from their parents than boys (p=0,011), but the level of academic support did not differ by age (p=0,523). Finally, there was a weak relationship (rho=0,2) between adolescent burnout and parental academic support, but this was not statistically significant (p=0,135).
Conclusions. Almost half of the subjects experienced moderate levels of burnout at school, while one third of the subjects experienced high levels of burnout. Almost half of the subjects felt moderate parental support. Girls felt higher levels of academic support from their parents compared to boys. The burnout experienced by adolescents was not related to the academic support provided by parents.
Key words: adolescents, academic burnout, parental academic support.