Santrauka
Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į demografinius ir socialinius veiksnius įvertinti artimųjų, gyvenančių su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis, nuomonę apie COVID-19 pandemijos įtaką jų šeimų gerovei.
Tyrimo medžiaga ir metodai. 2022 metų kovo–balandžio mėnesiais anoniminės anketinės apklausos būdu buvo apklaustas 351 su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis gyvenantis artimasis. Taikant chi kvadrato testą įvertintas respondentų pasiskirstymas pagal socialinius ir demografinius kintamuosius atsakant į klausimus apie COVID-19 pandemijos poveikį gerovei.
Rezultatai. Neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį įvardijo 85,3 proc. respondentų, iš jų dažniau jaunesni respondentai ir neįgaliųjų tėvai (atitinkamai 88,8 proc. prieš 80,7 proc. ir 87,6 proc. prieš 72,0 proc., p ≤ 0,05). Penktadalis (22,9 proc.) visų respondentų sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu kilo problemų dėl jų darbinės veiklos, 52,7 proc. – patyrė daugiau išlaidų, 60,5 proc. – suprastėjo jų sveikata, 63,6 proc. – negalią turintis artimasis neturėjo galimybės gauti jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugų, 64,4 proc. – negalią turintis artimasis neturėjo galimybės gauti jam reikalingų socialinių paslaugų. Negalią turinčių vaikų artimieji ir respondentai, neturintys aukštojo išsilavinimo, dažniau sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu kilo problemų dėl jų darbinės veiklos (atitinkamai 37,5 proc. prieš 21,0 proc. ir 30,2 proc. prieš 15,0 proc., p ≤ 0,05). Neįgaliųjų tėvai ir ne visu etatu dirbantys respondentai dažniau sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu suprastėjo jų sveikata (atitinkamai 63,2 proc. prieš 46,0 proc. ir 69,7 proc. prieš 58,9 proc., p ≤ 0,05). Kiti neįgaliųjų artimieji (ne tėvai) dažniau nurodė, kad pandemijos metu negalią turintis jų artimasis sunkiau galėjo gauti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas (80,0 proc. prieš 60,8 proc., p ≤ 0,05). Vyrai ir kiti neįgaliųjų artimieji (ne tėvai) dažniau nurodė, kad pandemijos metu negalią turintis jų artimasis sunkiau galėjo gauti jam reikalingas socialines paslaugas (atitinkamai 85,7 proc. prieš 62,4 proc., 73,6 proc. prieš 62,0 proc., p ≤ 0,05).
Išvados. Neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį savo šeimų gerovei pastebėjo keturi penktadaliai su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis gyvenančių artimųjų. Dažniausiai netolygumai nustatyti darbinės veiklos, sveikatos bei socialinių paslaugų gavimo srityse.
ĮVADAS
Psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimieji dažnai susiduria su neįgaliųjų priežiūros našta dėl neįgaliesiems reikalingų paslaugų bei reikmenų ir su tuo susijusiais finansiniais sunkumais, suprastėjusia emocine sveikata [1]. Tyrimų rezultatai rodo, kad dauguma žmonių, kurie rūpinasi negalią turinčiais artimaisiais, savo gyvenimo kokybę vertina prasčiau nei šeimos, kuriose nėra neįgalių asmenų. Asmenys, kurie rūpinasi neįgaliaisiais, dažnai yra mažiau patenkinti savo fizine būkle, miego kokybe, taip pat patiria didelę psichologinę įtampą [2].
Pasaulio sveikatos organizacija dėl plintančios koronavirusinės ligos COVID-19 2020 m. sausio 30 d. paskelbė tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją, o 2020 m. kovo 11 d. – pandemiją [3]. Pandemijai suvaldyti imtasi įvairių priemonių – karantino, kontaktų sekimo ir ribojimo, o tai galėjo turėti neigiamos įtakos visuomenės sveikatai [4]. COVID-19 pandemija paveikė beveik visus negalią turinčių asmenų ir jų artimųjų gyvenimo aspektus [5]. Tyrimų duomenimis, COVID-19 pandemija ir jos valdymo priemonės smarkiai paveikė pažeidžiamų visuomenės grupių, pavyzdžiui, asmenų, gyvenančių kartu su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis, gyvenimo kokybę [6]. Pandemijos valdymo priemonės sukėlė įvairių grupių socialinę izoliaciją [7], įvairių paslaugų prieinamumo sunkumų, kurie dar labiau paveikė pažeidžiamiausias visuomenės grupes [3].
Psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų gerovės tyrimų Lietuvoje bei kitose pasaulio valstybėse trūksta. Taip pat trūksta ir tyrimų, kuriuose būtų įvertinta COVID-19 pandemijos įtaka Lietuvoje bei kitose Europos valstybėse gyvenančių neįgaliųjų šeimų gerovei. Todėl šio tyrimo tikslas – atsižvelgiant į demografinius ir socialinius veiksnius įvertinti artimųjų, gyvenančių su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis, nuomonę apie COVID-19 pandemijos įtaką jų šeimų gerovei.
TYRIMO METODAI
Tyrimo imtis. Tyrimo duomenys rinkti 2022 metų kovo–balandžio mėnesiais. Anoniminės anketinės apklausos būdu buvo apklausti su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis gyvenantys artimieji. Anketos buvo platinamos Lietuvoje veikiančiuose Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asocijuotuose dienos centruose. Anketas platinti dienos centrus lankančių neįgaliųjų artimiesiems buvo prašoma visų Lietuvoje veikiančių bendrijos „Viltis“ dienos centrų. Tyrimo imtis reprezentuoja Lietuvą. Į duomenų analizę įtrauktos visos užpildytos tyrimo anketos. 2022 m. apklaustas 351 su psichikos negalią turinčiais asmenimis gyvenantis artimasis.
Tyrimo instrumentas. Anoniminė anketinė apklausa vykdyta naudojant klausimyną, apimantį klausimus apie respondentų socialines ir demografines charakteristikas, Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę, respondentų poreikius ir lūkesčius dėl vykstančio perėjimo nuo institucinės globos prie šeimose ir bendruomenėse teikiamų paslaugų, karo Ukrainoje ir COVID-19 pandemijos poveikį šeimų gerovei. Šiame straipsnyje analizuojamas respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimus apie jų socialines ir demografines charakteristikas ir nuomonę apie COVID-19 pandemijos poveikį jų šeimų gerovei. COVID-19 pandemijos poveikis šeimų gerovei vertintas pasitelkiant 5 šio tyrimo autorių sukurtus klausimus, suformuluotus pagal Lietuviškosios psichologinės gerovės skalės poskales. Poveikiui respondentų darbinei veiklai įvertinti naudotas klausimas „Ar pandemijos metu kilo problemų dėl Jūsų darbinės veiklos?“ su šiais pasirenkamais atsakymo variantais: „Ne, didesnių problemų nebuvo“, „Taip, turėjau neapmokamą laisvą laiką“, „Taip, praradau darbą“, „Taip, teko darbus atlikti kitoje vietoje ir tai trukdė mūsų šeimos gyvenimui“, „Taip, už dalį darbo negavau atlyginimo“, „Taip, kilo kitų sunkumų“. Pandemijos poveikis respondentų patirtoms išlaidoms ir sveikatai vertintas pasitelkiant klausimus „Ar sutinkate su teiginiu, kad Jūsų šeima pandemijos metu patyrė daugiau išlaidų?“ ir „Ar sutinkate su teiginiu, kad pandemijos metu suprastėjo Jūsų sveikata?“ su šiais pasirenkamais atsakymo variantais: „Ne“, „Iš dalies ne“, „Abejoju“, „Iš dalies taip“, „Taip“. Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumas neįgaliesiems pandemijos metu vertintas pasitelkiant klausimus „Ar pandemijos metu negalią turintis Jūsų artimasis turėjo galimybę gauti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas?“ ir „Ar pandemijos metu negalią turintis Jūsų artimasis turėjo galimybę gauti jam reikalingas socialines paslaugas (pavyzdžiui, lankyti dienos užimtumo ar socialinės globos centrą, gauti specializuotą slaugą ar pan.)?“ su šiais pasirenkamais atsakymo variantais: „Taip, be sunkumų“, „Taip, tačiau rečiau, nei reikėjo“, „Taip, tačiau prastesnės kokybės“, „Negavo, nors buvo poreikis“, „Negavo, nes nebuvo poreikio“.
Statistinė analizė. Anoniminės anketinės apklausos duomenų statistinei analizei atlikti naudota programa The R Project for Statistical Computing. Respondentų pasiskirstymui pagal kategorinius kintamuosius įvertinti buvo naudotas Pirsono (Pearson) χ2 testas. Skaitiniams kintamiesiems buvo apskaičiuotos medianos, pagal kurias buvo sudaryti dvinariai kategoriniai kintamieji, kai viena kategorija apėmė vertes iki medianos, o kita – vertes, kurios viršijo medianą.
TYRIMO REZULTATAI
Analizei panaudoti 351 respondento atsakymai. Respondentų amžiaus mediana buvo 56 metai. Didesnę dalį (56,6 proc.) respondentų sudarė asmenys nuo 56 metų. Didžiąją dalį (84,5 proc.) apklaustųjų sudarė moterys. Mažesnėse ir didesnėse gyvenvietėse gyvenantys respondentai sudarė panašias grupes. Didžiąją respondentų dalį (85,7 proc.) sudarė neįgaliųjų tėvai, ir tik nedidelė dalis tiriamųjų nurodė, jog yra seneliai (-ės), broliai, seserys ar kiti artimieji. Didesnė dalis (90,6 proc.) respondentų turėjo negalią turintį artimąjį, kuris buvo vyresnis nei 18 metų. Didesnė dalis (53,0 proc.) respondentų neturėjo aukštojo išsilavinimo. Apie pusė (56,3 proc.) respondentų buvo dirbantys asmenys ir didesnė dalis (51,3 proc.) respondentų dirbo visu etatu. Didžiosios dalies (83,5 proc.) respondentų pajamos buvo didesnės nei 300 eurų. Didesnė tyrimo respondentų dalis (57,8 proc.) turėjo sutuoktinį (1 lentelė)
Nustatyta, kad 85,3 proc. visų respondentų pastebėjo COVID-19 pandemijos poveikį jų šeimų gerovei (1 pav.). Respondentų pasiskirstymas atsižvelgiant į tai, ar jie pastebėjo COVID-19 pandemijos poveikį gerovei, nesiskyrė pagal respondentų lytį, gyvenamąją vietą, neįgaliojo amžių, respondentų išsilavinimą, užimtumą, darbo krūvį, gaunamas pajamas bei šeiminę padėtį (p > 0,05). Skirtumai nustatyti tik lyginant skirtingo amžiaus bei šeiminio ryšio su neįgaliuoju grupes: jaunesni respondentai ir neįgaliųjų tėvai dažniau pastebėjo pandemijos poveikį gerovei (atitinkamai 88,8 proc. prieš 80,7 proc. ir 87,6 proc. prieš 72,0 proc., p ≤ 0,05).
Penktadalis (22,9 proc.) visų respondentų sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu kilo problemų dėl jų darbinės veiklos (1 pav.). Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymus į klausimą „Ar pandemijos metu kilo problemų dėl Jūsų darbinės veiklos?“ reikšmingai nesiskyrė pagal respondentų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, užimtumą, darbo krūvį, pajamas, šeiminę padėtį (p > 0,05). Respondentai, kurie turi jaunesnius nei 18 metų amžiaus neįgalius artimuosius, ir respondentai, neturintys aukštojo išsilavinimo, dažniau sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu kilo problemų dėl jų darbinės veiklos (atitinkamai 37,5 proc. prieš 21,0 proc. ir 30,2 proc. prieš 15,0 proc., p ≤ 0,05).
Pusė (52,7 proc.) visų respondentų sutiko su teiginiu, kad jų šeima pandemijos metu patyrė daugiau išlaidų (1 pav.). Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą „Ar sutinkate su teiginiu, kad Jūsų šeima pandemijos metu patyrė daugiau išlaidų?“ reikšmingai nesiskyrė pagal respondentų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, giminystės ryšį, neįgaliojo amžių, respondentų išsilavinimą, užimtumą, darbo krūvį, pajamas ir šeiminę padėtį (p > 0,05).
Daugiau nei pusė (60,5 proc.) visų respondentų sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu suprastėjo jų sveikata (1 pav.). Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą „Ar sutinkate su teiginiu, kad pandemijos metu suprastėjo Jūsų sveikata?“ reikšmingai nesiskyrė pagal respondentų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, neįgaliojo amžių, respondentų išsilavinimą, užimtumą, pajamas ir šeiminę padėtį (p > 0,05). Tėvai ir ne visu etatu dirbantys respondentai dažniau sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu suprastėjo jų sveikata (atitinkamai 63,2 proc. prieš 46,0 proc. ir 69,7 proc. prieš 45,0 proc., p ≤ 0,05).
Du trečdaliai (63,6 proc.) visų respondentų sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu negalią turintis jų artimasis turėjo galimybę gauti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas (1 pav.). Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą „Ar pandemijos metu negalią turintis Jūsų artimasis turėjo galimybę gauti jam reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas?“ reikšmingai nesiskyrė pagal respondentų amžių, lytį, gyvenamąją vietą, neįgaliojo amžių, respondentų išsilavinimą, užimtumą, darbo krūvį, pajamas, šeiminę padėtį (p > 0,05). Neįgaliųjų tėvai dažniau sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu negalią turintis jų artimasis susidūrė su sunkumais gauti jam reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų (80,0 proc. prieš 60,8 proc., p ≤ 0,05).
Du trečdaliai (64,4 proc.) visų respondentų sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu negalią turintis jų artimasis susidūrė su problemomis gauti jam reikalingų socialinių paslaugų (pavyzdžiui, lankyti dienos užimtumo ar socialinės globos centrą, gauti specializuotą slaugą ar pan.) (1 pav.). Respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą „Ar pandemijos metu negalią turintis Jūsų artimasis turėjo galimybę gauti jam reikalingas socialines paslaugas (pavyzdžiui, lankyti dienos užimtumo ar socialinės globos centrą, gauti specializuotą slaugą ar pan.)?“ reikšmingai nesiskyrė pagal respondentų amžių, gyvenamąją vietą, neįgaliojo amžių, respondentų išsilavinimą, užimtumą, darbo krūvį, pajamas, šeiminę padėtį (p > 0,05). Vyrai ir neįgaliųjų artimieji dažniau sutiko su teiginiu, kad pandemijos metu negalią turintis jų artimasis susidūrė su sunkumais gauti jam reikalingų socialinių paslaugų (atitinkamai 85,7 proc. prieš 62,4 proc. ir 73,6 proc. prieš 62,0 proc., p ≤ 0,05).
REZULTATŲ APTARIMAS
Šio tyrimo metu nustatyta, kad didelė dalis su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis gyvenančių artimųjų pastebėjo neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį savo šeimų gerovei. Nustatyta, kad pandemija dažniau paveikė neturinčių aukštojo išsilavinimo respondentų darbinę veiklą. Šio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pandemija dažniau paveikė neįgaliųjų tėvų ir respondentų, dirbančių ne visą darbo dieną, sveikatą. Nustatyta, kad karantino laikotarpiu sveikatos ir socialinių paslaugų pasiekiamumas didelei daliai neįgaliųjų buvo nepakankamas. Vyrai ir kiti neįgaliųjų artimieji (ne tėvai), besirūpinantys neįgaliaisiais, dažniau susidurdavo su sunkumais gauti socialinių paslaugų savo negalią turintiems artimiesiems.
Kitose šalyse atlikti tyrimai, kurių metu buvo vertinama pandemijos įtaka neįgaliųjų šeimų gerovei, atskleidė, kad neįgaliųjų motinos karantino metu patyrė didelių sunkumų siekdamos gauti paslaugų savo negalią turintiems vaikams [8]. Jungtinės Karalystės mokslininkų 2021 metais atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugeliui tėvų karantino ribojimai sukėlė didesnį nerimo lygį, paveikė jų pačių ir jų negalią turinčių artimųjų nuotaiką bei emocinę savijautą [9]. 2020 metais JAV mokslininkai atliko mokslinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką galimybei gauti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų asmenims, turintiems psichosocialinę negalią. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 74,0 proc. asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, negalėjo gauti bent vienos iš jiems skirtų medicininių terapijų ar švietimo paslaugų, o 30,0 proc. neteko visų terapijos ir švietimo paslaugų [10]. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad 63,6 proc. artimųjų susidūrė su problemomis siekdami gauti sveikatos priežiūros paslaugų, o 64,4 proc. artimųjų susidūrė su problemomis siekdami gauti socialinių paslaugų. 2020 metais JAV mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką šeimoms, kuriose yra psichosocialinę negalią turinčių asmenų. Nustatyta, kad 20,3 proc. respondentų teigė, jog psichosocialinę negalią turinčius artimuosius globoti COVID-19 pandemijos metu tapo finansiškai sunkiau [11]. Mūsų tyrimo rezultatai atskleidė, kad 52,7 proc. tiriamųjų, kurie turi psichosocialinę negalią turinčių artimų asmenų, susidūrė su didesnėmis išlaidomis.
Tyrimo ribotumai. Nors tyrimo metu buvo siekta įvertinti COVID-19 pandemijos įtaką respondentų gerovės pokyčiams, šios pandemijos metu prasidėjo ir karas Ukrainoje, todėl tikėtina, kad kai kuriais atvejais abiejų faktorių poveikis gerovei sutapo ir tai galėjo iškreipti tyrimo rezultatus. Be to, šio tyrimo rezultatai paremti vienmomenčiu subjektyviu pačių tiriamųjų pandemijos poveikio vertinimu, dėl kurio taip pat galėjo atsirasti tam tikrų netikslumų. Nors tyrimo duomenys buvo renkami daugelyje Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asocijuotų dienos centrų, tačiau šie centrai neapima visų psichosocialinę negalią turinčių asmenų, todėl apklausos rezultatai gali neatspindėti visos psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų populiacijos Lietuvoje.
APIBENDRINIMAS
Neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį savo šeimų gerovei pastebėjo keturi penktadaliai su psichosocialinę negalią turinčiais asmenimis gyvenančių artimųjų. Nuomonės apie poveikį socialiniai ir demografiniai netolygumai dažniausiai nustatyti darbinės veiklos, sveikatos bei socialinių paslaugų gavimo srityse. Pandemija dažniau neigiamai paveikė neturinčiųjų aukštojo išsilavinimo darbinę veiklą, neįgaliųjų tėvų ir respondentų, dirbančių ne visą darbo dieną, sveikatą. Sveikatos ir socialinių paslaugų pasiekiamumas didelei daliai neįgaliųjų buvo nepakankamas. Vyrai ir kiti neįgaliųjų artimieji (ne tėvai), besirūpinantys neįgaliaisiais, dažniau susidurdavo su sunkumais gauti socialinių paslaugų savo negalią turintiems artimiesiems. Neįgaliųjų tėvai dažniau nurodė, kad neįgaliesiems kilo sunkumų gauti reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų.
Literatūra
1. Vonneilich N, Lüdecke D, Kofahl C. The impact of care on family and health-related quality of life of parents with chronically ill and disabled children. Disabil Rehabil. 2016;38(8):761–7. DOI: 10.3109/09638288.2015.1060267.
2. Juhásová A. Comparison of Quality of Life of Families with Children with Disability and Families with Children without Disability. Procedia – Soc Behav Sci. 2015;174:3378–84. DOI: 10.1016/j.sbspro.2015.01.1007.
3. Asbury K, Fox L, Deniz E, Code A, Toseeb U. How is COVID-19 Affecting the Mental Health of Children with Special Educational Needs and Disabilities and Their Families? J Autism Dev Disord. 2021;51(5):1772–80. DOI: 10.1007/s10803-020-04577-2.
4. Kawohl W, Nordt C. COVID-19, unemployment, and suicide. Lancet Psychiatry. 2020;7(5):389–90. DOI: 10.1016/S2215-0366(20)30141-3.
5. Rechner L, Harvey KE, Lancaster S, Horney JA. How COVID-19 impacted people with disabilities: A qualitative study in Delaware. Public Health Pract. 2023;6:100424. DOI: 10.1016/j.puhip.2023.100424.
6. Xu F, Brodszky V. The impact of COVID-19 on health-related quality of life: a systematic review and evidence-based recommendations. Discov Psychol. 2024;4(1):90. DOI:10.1007/s44202-024-00204-8.
7. Embregts P, Heerkens L, Frielink N, Giesbers S, Vromans L, Jahoda A. Experiences of mothers caring for a child with an intellectual disability during the COVID-19 pandemic in the Netherlands. J Intellect Disabil Res JIDR. 2021;65(8):760–71. DOI: 10.1111/jir.12859.
8. Çelik MY. Children With Disabilities and Their Mothers During the COVID-19 Pandemic Difficulties Experienced. Clin Pediatr (Phila). 2023;00099228231167382. DOI: 10.1177/00099228231167382.
9. Sideropoulos V, Dukes D, Hanley M, Palikara O, Rhodes S, Riby DM, at al. The Impact of COVID-19 on Anxiety and Worries for Families of Individuals with Special Education Needs and Disabilities in the UK. J Autism Dev Disord. 2022;52(6):2656–69. DOI: 10.1007/s10803-021-05168-5.
10. Jeste S, Hyde C, Distefano C, Halladay A, Ray S, Porath M, ir kt. Changes in access to educational and healthcare services for individuals with intellectual and developmental disabilities during COVID-19 restrictions. J Intellect Disabil Res. 2020;64(11):825–33. DOI: 10.1111/jir.12776.
11. University of Pittsburgh. Effects of COVID-19 on Family Caregivers A Community Survey from the University of Pittsburgh July 2020. Prieiga per internetą: https://ucsur.pitt.edu/reports/center-reports/effects-covid-19-family-caregivers-community-survey-university-pittsburgh
IMPACT OF THE COVID-19 PANDEMIC ON FAMILY WELL-BEING: PERSPECTIVES OF RELATIVES OF INDIVIDUALS WITH PSYCHOSOCIAL DISABILITIES
Summary
The aim of this study was to assess the opinions of relatives living with persons with psychosocial disabilities about the impact of the COVID-19 pandemic on the well-being of their families, taking into account demographic and social factors.
Materials and methods. In 2022, 351 relatives living with persons with disabilities were surveyed. A chi-square test was used to assess the distribution of respondents according to sociodemographic variables and answers about the impact of COVID-19 pandemic on the well-being.
Results. The negative impact of the COVID-19 pandemic was reported by 85.3% of respondents. Younger respondents and parents reporting it more frequently (respectively, 88.8% vs. 80.7% and 87.6% vs. 72.0%, p≤0.05). One-fifth (22.9%) of all respondents indicated that the pandemic caused problems with their work, 52.7% – that their family had more expenses, 60.5% indicated that their health deteriorated during the pandemic, 63.6% indicated that their disabled relatives were unable to receive healthcare services, and 64.4% – that their disabled relatives were unable to receive social services. Collateral relatives and respondents without higher education more frequently indicated that they had experienced problems with their work during the pandemic (respectively, 37.5% vs. 21.0% and 30.2% vs. 15.0%, p≤0.05). Parents and part-time workers more frequently indicated that their health deteriorated during the pandemic (respectively, 63.2% vs. 46.0% and 69.7% vs. 58.9%, p≤0.05). Collateral relatives more frequently indicated that during the pandemic, their disabled relatives had difficulties accessing healthcare services (respectively, 80.0% vs. 60.8%, p≤0.05). Men and collateral relatives more often indicated that their disabled relatives had difficulties accessing social services (respectively, 85.7% vs. 62.4%, 73.6% vs. 62.0%, p≤0.05).
Conclusions. More than four-fifths of the relatives of people with psychosocial disabilities have experienced the impact of the COVID-19 pandemic. Most commonly, inequalities were observed regarding work, accessibility to healthcare and social services.
Keywords: psychosocial disabilities, relatives of people with disabilities, wellbeing, COVID-19 pandemic.
